Šešėlinės ekonomikos apibrėžimai, vertinimo metodikos Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 7
1. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS SĄVOKA 9
1.1. Šešėlinės ekonomikos sąvoka užsienio mokslininkų darbuose 9
1.2. Šešėlinės ekonomikos sąvoka Lietuvos mokslo darbuose 14
2. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ĮVERTINIMO METODAI 20
2. 1. Bendra šešėlinės ekonomikos įvertinimo metodų charakteristika 20
2. 2. Tiesioginiai šešėlinės ekonomikos įvertinimo metodai 21
2. 3. Netiesioginiai šešėlinės ekonomikos įvertinimo metodai 22
2.3.1. Nacionalinių išlaidų ir pajamų metodas 22
2.3.2. Oficialios ir realios darbo jėgos metodas 23
2.3.3. Sandorių metodas 23
2.3.4. Pinigų paklausos metodas 24
2.3.5. Elektros energijos suvartojimo metodas 29
2.3. Mišrus šešėlinės ekonomikos įvertinimo metodas (MIMIC) 32
2.4. Šešėlinės ekonomikos skaičiavimo metodika Lietuvoje 34
3. ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA LIETUVOJE 36
3.1. Metodo parinkimo pagrindimas 36
3.2. P. M. Gutmann metodas Lietuvos šešėlinei ekonomikai išmatuoti 36
3.3. Šešėlinės ekonomikos veiksniai ir priežastys 39
3.3.1. Mokesčių naštos įtaka šešėlinei ekonomikai 40
3.3.2. Reguliavimo intensyvumas 43
3.3.3. Mokesčių moralė 44
3.3.4. Korupcija 45
3.3.5. Darbo rinkos pokyčiai 46
3.3.6. Socialinės išmokos 47
3.4. Siūlomos šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonės Lietuvoje 48
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 54
LITERATŪROS SĄRAŠAS 57
ANOTACIJA LIETUVIŲ KALBA 60
ANOTACIJA ANGLŲ KALBA 61
SANTRAUKA LIETUVIŲ KALBA 62
SUNTRAUKA ANGLŲ KALBA 63
PRIEDAI 64

ĮVADAS
Šešėlinė ekonomika nėra nei naujas, nei tik kokiai nors ekonominei sistemai būdingas
reiškinys. Ji atsirado iš karto, kai tik valstybė savo „tvirta ranka“ pradėjo administruoti ir normuoti
dirbančiųjų veiklą. Šešėlinė ekonomika egzistuoja visose šalyse ir priklausomai nuo dydžio vienaip ar
kitaip turi įtakos šalies ekonominiam vystymuisi, socialinei žmonių gerovei bei šalies politikai. Dėl
šešėlinės ekonomikos yra iškreipiamas bendras vidaus produktas (toliau BVP), nes vengiant mokesčių
ir siekiant apeiti įstatymus yra slepiami sandoriai. Todėl tam tikra dalis ūkinės veiklos rezultatų
nepatenka į BVP skaičiavimus, nežinoma, kokios yra tikrosios gamybos ir vartojimo apimtys šalyje.
Šešėlinė ekonomika neigiamai veikia šalies mokesčių sistemą ir jos struktūrą, iškreipia konkurenciją,
sutrikdo valstybės pajamų paskirstymą. Tokia ekonomika iškreipia oficialią statistiką, todėl ja
besiremianti politika gali atitrūkti nuo tikrovės ar tapti tiesiog neracionali. Visa tai lemia mažesnes
surenkamas šalies konsoliduoto biudžeto pajamas, stabdo šalies ekonomikos augimą. Taigi šešėlinės
ekonomikos, kaip mokslinės problemos, aktualumas siejamas su vienu svarbiausių makroekonominių
rodiklių – BVP netikslumu, taip pat su šalies konsoliduoto biudžeto suplanuotų pajamų nesurinkimu.
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie sparčiai augančią šešėlinę ekonomiką šalyje,
tačiau kokie jos mastai ir dėl kokių priežasčių ji didėja, niekas tiksliai pasakyti negali. Nepaisant
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – SD) pateikiamų šešėlinės
ekonomikos rodiklių, reikšmingesni tyrimai šia tema buvo atliekami tik 2003 – 2004 metais, prieš
Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare.
Siekiant nustatyti šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje, pirmiausia susiduriama su sąvokos
neapibrėžtumo problema. Nepaisant publikacijų, šešėlinės ekonomikos tyrimų gausos tarptautiniu
lygiu, Lietuvoje šia tema publikuoti vos keli straipsniai, todėl iki šiol dar nėra susiformavusi aiški
šešėlinės ekonomikos samprata, neaiškus ir jos turinys, dėl to sunku nustatyti jos mastą ir priežastis
šalyje. Siekiant įvertinti šešėlinę ekonomiką, nemažai problemų kelia ir bendros tokios ekonomikos
vertinimo metodologijos nebuvimas, nes taikant skirtingus šešėlinės ekonomikos įvertinimo metodus
gaunami skirtingi rezultatai. Remiantis tokiais rezultatais daromos klaidingos išvados apie šešėlinės
ekonomikos dydį ir mastą šalyje.
Darbe keliama hipotezė, kad šešėlinės ekonomikos mastas pastaraisiais metais Lietuvoje
ženkliai išaugo.
Šio darbo tikslas – išnagrinėti įvairius šešėlinės ekonomikos apibrėžimus, vertinimo
metodikas ir, pasirinkus vieną iš jų, įvertinti šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje.
Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai:
1) išanalizuoti šešėlinės ekonomikos sąvokų įvairovę Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbuose,
bei apibrėžti tinkamiausią sąvoką, kuria bus paremtas atliekamas šešėlinės ekonomikos Lietuvoje
tyrimas;
2) išanalizuoti žinomų šešėlinės ekonomikos įvertinimo metodų privalumus ir trūkumus,...