SERGANČIŲJŲ OPERUOTU NESMULKIŲJŲ LĄSTELIŲ PLAUČIŲ VĖŽIU SISTEMINIO LĖTINIO NEINFEKCINIO UŽDEGIMO BEI KREŠUMO ŽYMENŲ RAIŠKOS TYRIMAS

Ištrauka

SERGANČIŲJŲ OPERUOTU NESMULKIŲJŲ LĄSTELIŲ PLAUČIŲ VĖŽIU SISTEMINIO LĖTINIO NEINFEKCINIO UŽDEGIMO BEI KREŠUMO ŽYMENŲ RAIŠKOS TYRIMAS
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

TURINYS
1. SANTRAUKA 3
2. SUMMARY 4
3. PADĖKA 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS 5
5. ETIKOS KOMITETO PRITARIMAS 5
6. SANTRUMPOS 6
7. ĮVADAS 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA 9
9.1. Plaučių vėžys 9
9.2. Lėtinis neinfekcinis uždegimas 10
9.3. Uždegime dalyvaujančios ląstelės ir leukemoidinė reakcija 11
9.4. Krešumo žymenys 12
9.5. C reaktyvinis baltymas 12
10. TYRIMO METODIKA 14
10.1. Tiriamųjų kontingentas 14
10.2. Tiriamųjų duomenų rinkimas 16
10.3. Matematinė statistinė duomenų analizė 16
11. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 17
11.1. Periferinio kraujo uždegiminių ir krešėjimo žymenų vertės, lyginant tiriamųjų grupes 17
11.2. Periferinio kraujo uždegiminių rodiklių vertės, vertinant demografinius ir morfologinius 
NSLPV pacientų požymius 18
11.3. Periferinio kraujo krešumo žymenų vertės, vertinant demografinius ir morfologinius NSLPV 
pacientų požymius 24
12. IŠVADOS 28
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS 29

7. ĮVADAS
Plaučių vėžys yra dažniausiai pasaulyje nustatoma onkologinė liga, dėl kurios kasmet miršta
ir daugiausiai žmonių. Plaučių vėžio vystymuisi įtaką turi ilgalaikiai rūkymo įpročiai, ląstelėse atsiradę
molekuliniai pokyčiai ir plaučių audinyje prasidėjęs lėtinis neinfekcinis uždegimas. Nors pastaraisiais
metais Lietuvoje vyksta aktyvus visuomenės švietimas, griežtėja tabako kontrolė, tačiau vyrų
mirtingumas dėl plaučių navikų 2018 metų duomenimis viršija Europos vidurkį – 66,4 mirtys/ 100 000
tūkst. gyventojų (Europos vidurkis – 55 mirtys/ 100 000 tūkst. gyventojų) [1]. Paradoksalu –
onkologinių ligų diagnozavimo galimybės tobulėja, gydymo metodai progresuoja ir tampa vis
individualesni naviko savybėms, tačiau mirtingumas nuo plaučių vėžio išlieka didelis. Viena iš
problemų yra laikoma vėlyva ligos diagnostika, todėl daugybė mokslininkų, tyrinėjančių plaučių vėžio
savybes, siekia atrasti būdą, padedantį šią ligą diagnozuoti kuo anksčiau.
Periferinės venos kraujo tyrimas yra paprastas ir pigus metodas, prieinamas bet kurioje
pasaulio šalyje, todėl stengiamasi atrasti galimas kraujo parametrų ir besivystančio naviko sąsajas.
Besiformuojantis onkologinis procesas aktyvina organizmo uždegimines ir krešumo kaskadas,
pasitelkdamas jas savo augimui bei invazijai į aplinkinius audinius. Taigi atliktas rutininis kraujo
tyrimas, kuriame yra nurodytos bendrosios kraujo analitės, C reaktyvinis baltymas (CRB), neutrofilų ir
limfocitų santykis (NLS) bei krešumo žymenys, gali padėti atrasti rizikos grupės pacientus ir taip,
galbūt laiku, juos nukreipti tolimesniam ištyrimui. Vis dėlto tam yra būtini tolimesni ir gilesni
moksliniai tyrimai.
Šio tyrimo metu siekiama įvertinti sergančiųjų operuotų nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu
sisteminio lėtinio neinfekcinio uždegimo bei krešėjimo žymenų raiškos ypatumus ir jų galimas sąsajas
su demografiniais, klinikiniais bei morfologiniais požymiais.

8. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Nustatyti sergančiųjų operuotu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV)
sisteminio lėtinio neinfekcinio uždegimo bei krešumo žymenų raiškos ypatumus.
Uždaviniai:
1.Įvertinti sergančiųjų NSLPV kraujo ląstelių kiekį, C reaktyvinio baltymo koncentraciją (CRB),
neutrofilų ir limfocitų santykį (NLS), krešėjimo rodiklius periferiniame kraujyje ir palyginti su
kontrolinės grupės duomenimis;
2.Nustatyti sąsajas tarp sergančiųjų NSLPV uždegiminių ląstelių kiekio, CRB, NLS ir
demografinių bei morfologinių požymių;
3.Įvertinti sąsajas tarp krešumo rodiklių ir sergančiųjų NSLPV klinikinių duomenų.