Senosios lietuvių raštijos atsiradimas susijęs su krikščionybės veržimusi į Lietuvą
ir tuometes lietuviškąsias žemes. Nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. pradžios, leidžiant
LDK ir Prūsijos lietuviams skirtas knygas bei dokumentus, vartoti trys lietuvių raštų
kalbos variantai: rytietiškasis (vartotas Vilniaus vyskupystėje); vidurietiškasis (vadintas
“žemaičių kalba” ir vartotas Žemaičių vyskupystėje); vakarietiškasis (vartotas Mažojoje
Lietuvoje). Senieji raštai – pirmieji lietuvių kalba parašyti dokumentai. Tačiau tie raštai
buvo išties skirtingi ir jų kalba vartojama skirtinguose regionuose. Todėl labai svarbu
paminėti, kas ir kada juos išvertė į bendrinę lietuvių kalbą. Pristatysiu kelis senuosius
raštus ir jų istorijas, asmenybę, kuri prisidėjo prie senųjų raštų išvertimo – Mikalojų
Daukšą.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!