Selmos Lagerlof „Portugalijos karalius” (teksto skaitymo ir suvokimo testas, 8 kl.)

Ištrauka

Teksto suvokimo testas 8 klasei
Selma Lagerliof „Portugalijos karalius“
Pabėgimas (ištrauka)
Klara Giula tebesišnekėjo su zakristijonu Svartlingu. Dabar Klara Giula pasakojo, kaip jos
sumotina vogčiom išsmukusios iš namų, kad Janas nežinotų apie jų išvykimą.
Tai ir buvo Katrynai baisiausia. Klara Giula šsiuntė Janą su reikalais į prekybos namus, toli, į
Bru parapiją. Vos tik jam išėjus, jos susidėjo daiktus ir pasileido į kelionę iš anksto užsakytu vežimu. Taip
išsmukusi iš savo namų, Katryna jautėsi kaip vagis ir nusikaltėlis, bet Klara Giula tvirtino, kad nėra kitos
išeities. Jei tėvas sužinotų apie išvykimą, jis pultų ant kelio po vežimu, kad ratai jį pervažiuotų, bet neleistų
joms iškeliauti. Lisa lauksianti jo grįžtant namo ir tikrai pasistengsianti kaip galėdama jį paguosti. Tačiau
Katrynai baisu buvo pagalvoti, koks neapsakomai nelaimingas bus Janas sužinojęs, kad Klara Giula jį
paliko.
Zakristijonas Svartlingas stovėjo, netardamas nė žodžio, ir leido Klarai Giulai kalbėti. Katrynai
buvo neaišku, ar jis pritaria tam, ką sužinojo. Tačiau staiga Svartilingas sugriebė Klaros Giulos ranką ir labai
rimtai pasakė:
– Esu tavo senas mokytojas, Klara Giula, todėl dabar tiesiai pasakysiu savo nuomonę. Tu nori
pabėgti nuo savo pareigos, bet nesi tikra, ar pavyks. Man teko matyti kitus mėginant tą patį padaryti, bet už
tai jiems buvo žiauriai atkeršyta.
Tai išgirdusi, Katryna išsitiesė ir su palengvėjimu atsiduso. Lygiai tokius žodžius ji pati mielai
būtų pasakiusi dukteriai, tik nedrįso.
Tačiau Klara Giula labai abejingai atsakė, kad ji nemato kitos išeities. Ji nieku būdu negalinti
imti pamišėlio į svetimą miestą, taip pat čia, Svarstjės parapijoje, ji negalinti pasilikti, nes tuo pasirūpinęs
pats tėvas. Kai tik ji einanti pro kurį kiemą, išbėga vaikai ir šaukia jai iš paskos: „Karalienė! Karalienė!“
Paskutinį sekmadienį bažnyčioje žmonės taip į ją spoksojo ir taip stumdė, kad vos nepargriovė.
Zakristijonas Svartlingas nepakeitė savo nuomonės.
– Suprantu, kad tai nelengva, – kalbėjo Svartlingas. – Tačiau tave ir tėvą nuo pat vaikystės
sieja tokie artimi ryšiai. Jų taip lengvai nenutrauksi, tikėk manimi, Klara Giula.
Po šių žodžių abu ėmė eiti iš prekių sandėlio, o Katryna sekė iš paskos. Dabar ji kitaip galvojo
apie visą šį reikalą ir labai norėjo apie tai pasišnekėti su zakristijonu Svartlingu. Prieidama prie jo, Katryna
atsisuko ir pažvelgė į priešais dunksančią kalvą, nes nujautė, kad Janas netrukus bus čia.
– Ar baiminies, kad tėvas gali ateiti? – paklausė Klara Giula, pasitraukusi nuo zakristijono
Svartlingo ir vėl priėjusi prie motinos.
– Baimintis! – atsiliepė Katryna. – Aš tik ir meldžiu gerąjį Dievą, kad leistų Janui suspėti čia,
kol dar neiškeliavau.
Sukaupusi visą savo drąsą, Katryna kalbėjo toliau:
– Klara Giula, aš jaučiu, kad neteisingai pasielgiau, ir esu įsitikinusi, kad visą likusį gyvenimą
turėsiu už tai kentėti.
– Jūs taip sakote, motin, vien dėl to, kad visą savo gyvenimą praleidote skurde ir tamsoje, –
atsakė Klara Giula. – Viskas bus kitaip, kai tik atsidursite plačiame pasaulyje. O tėvas nieku būdu negali čia
ateiti, nes jis nežino, kad mudvi išvažiavome, – pridūrė ji.
– Per daug tuo nepasitikėk! – įspėjo Katryna. – Janas visuomet žino, ką jam reikia žinoti. Nuo
to laiko, kai tu dingai, jis tapo aiškiaregiu, ir tai kasmet vis labiau ir labiau matyti. Gerasis Dievas tikriausiai
manė, jog, atėmus jam sveiką protą, reikia duoti kitą šviesą, kad jis neklaidžiotų tamsybėje.
Norėdama įtikinti Klarą Giulą, kad Janas yra aiškiaregys, Katryna trumpai papasakojo apie
Lašo Giunarsono...