Sėklų apvėlimo bio-organinėmis medžiagomis technologija

Ištrauka

Sėklų apvėlimo bio-organinėmis medžiagomis technologija
Baigiamasis magistro projektas

Turinys
Lentelių sąrašas 9
Paveikslų sąrašas 11
Įvadas 12
1. Literatūros apžvalga 13
1.1. Sėklų padengimas 13
1.2. Sėklų sandara 13
1.3. Bio-organinių medžiagų reikšmė sėklų padengimui 14
1.4. Bio-organinių medžiagų poveikis augalams 15
1.5. Bakterijos Paenibacillus 15
1.6. Trąšų reikšmė augalams 16
1.7. Azoto trąšos 16
1.8. Aglomeracija 17
1.9. Granuliavimas 18
1.10. Sėklų padengimo papildomų medžiagų parinkimas 19
1.11. Sėklų padengimo būdai 19
1.12. Sėklų padengimas plėvele 20
1.13. Sėklų padengimas granuliavimo metodu 21
2. Tiriamoji dalis 22
2.1. Medžiagos 22
2.2. Sėklų padengimas bio-stimuliatoriumi „Biostart“ 22
2.2.1. Drėgmės matavimas 22
2.2.2. Sausas sėklų padengimas 22
2.2.3. Sėklų padengimas vandeniniu „Biostart“ tirpalu 23
2.2.4. Sėklų padengimas melasos-vandens „Biostart“ tirpalu 26
2.2.5. Dengimo technologijos pasirinkimas 27
2.2.6. Sėklų padengimo kokybės įvertinimas SEM metodu 29
2.3. Tyrimų rezultatų aptarimas 30
3. Inžinerinė dalis 31
3.1. Technologinės schemos aprašymas 31
3.1.1. Sėklų sandėliavimas 32
3.1.2. Sėklų apvėlimui medžiagų ir tirpalų paruošimas 32
3.1.3. Sėklų apvėlimas ir fasavimas 33
3.2. Būgninio apvėlimo granuliatoriaus skaičiavimai ir įrengimų specifikacijos 33
3.3. Medžiagų skaičiavimas padengimo granuliatoriuje 36
3.3.1. Šilumos balansas 37
3.4. Statybiniai sprendimai 39
3.4.1. Bendrieji duomenys 39
3.4.2. Projektuojamo pastato sprendimai 40
3.4.3. Statinio konstrukcinė dalis 41
3.5. Finansiniai ir ekonominiai skaičiavimai 42
3.5.1. Finansiniai ir ekonominiai skaičiavimai 42
3.5.2. Ilgalaikio turto vertės skaičiavimas 42
3.5.3. Trumpalaikio turto vertės skaičiavimas 42
3.5.4. Gamybos apimties planavimas 43
3.5.5. Gamybos kaštai 43
3.5.6. Išlaidos energijai 45
3.5.7. Netiesioginių kaštų skaičiavimas 46
3.5.8. Pagrindinių priemonių nusidėvėjimas (amortizacija) 47
3.5.9. Veiklos kaštai 49
3.5.10. Finansinės ir investicinės sąnaudos 50
3.5.11. Gaminio kainos skaičiavimas 50
3.5.12. Projekto pelnas ir pinigų srautai 51
3.5.13. Projekto pelnas 51
3.5.14. Diskontuoti grynieji pinigų srautai 51
3.5.15. Diskontuotas investicijų atsipirkimo laikotarpio skaičiavimas 52
3.5.16. Grynosios esamosios vertės skaičiavimas 52
3.5.17. Vidinės pelno (grąžos) normos skaičiavimas 52
3.5.18. Pelningumo (PI) indekso skaičiavimas 52
3.5.19. Lūžio taško skaičiavimas 53
3.5.20. Ekonominiai rodikliai 53
3.6. Aplinkosauginis vertinimas 54
3.6.1. Bendroji dalis 55
3.6.2. Žaliavų naudojimas 55
3.6.3. Energijos sunaudojimas 56
3.6.4. Atliekos ir jų tvarkymas 56
3.6.5. Nuotekų tarša 57
3.6.6. Aplinkos tarša 57
3.6.7. Apibendrinimas ir rezultatai 57
4. Darbuotojų sauga ir sveikata 58
4.1. Projektuojamo objekto charakteristika 58
4.2. Profesinės rizikos vertinimas 58
4.3. Saugi gamyba 61
4.4. Darbo higiena 61
4.5. Gaisro sauga 63
Išvados 65
Literatūros sąrašas 66
Priedai 70
1 priedas. Konsultantų patvirtinimai 70
2 priedas. Sėklų apvėlimo gamybos technologinė schema 70
3 priedas. Būgninio apvėlimo granuliatoriaus brėžinys 70
4 priedas. Sklypo planas 70
5 priedas. Gamybinės patalpos planas ir įrenginių išdėstymas 70
6 priedas. Gamybinės patalpos linijinis pjūvis 70

Įvadas
Kiekvienais metais vis labiau didėjanti ekologijos svarba, skatina ieškoti ją atliepiančių sprendimų
žemės ūkyje. Norint patenkinti kiekvieno žmogaus maisto poreikius ir užtikrinti maisto medžiagų
kokybę, žemės ūkio sektorius, siekiantis didelių derlių, susiduria su taršos problema dėl dideliais
kiekiais naudojamų sintetinių trąšų ir įvairių cheminių medžiagų. Nesubalansuotas trąšų naudojimas
taip pat alina naudingą dirbamos žemės sluoksnį, todėl dirvožemio derlingumo atstatymui
reikalingos organinės medžiagos ir naudingos dirvožemio bakterijos. Kviečiai yra vienas iš
svarbiausių maistinių grūdų šaltinių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kurio auginimui
reikalingas didelis maistinių medžiagų kiekis. Todėl labai svarbu užauginti tinkamą derlių su kuo
mažesniu cheminių trąšų kiekiu. Siekiant šio tikslo, sėklų apvėlimo technologija ne tik cheminėmis,
bet ir bio-organinėmis medžiagomis tapo puiki prevencija mažinant tiesioginį trąšų ir cheminių
medžiagų naudojimą žemės ūkyje.
Darbo tikslas – sukurti kviečių sėklų dengimo įvairiomis medžiagomis technologiją.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti literatūrą apie sėklų dengimo poreikį, dangos poveikį bei dengimo būdus ir
technologijas;
2.Parinkti ir suderinti medžiagas, tinkamas sėklų dangai paruošti;
3.Laboratorinėmis sąlygomis parinkti optimalią dangos sudėtį ir dengimo būdą;
4.Suprojektuoti kviečių sėklų dengimo technologiją ir...