ŠEIMŲ IŠGYVENIMAI, AUGINANT VAIKUS, TURINČIUS FIZINĘ NEGALIĄ

Ištrauka

ŠEIMŲ IŠGYVENIMAI, AUGINANT VAIKUS, TURINČIUS FIZINĘ NEGALIĄ
Taikomųjų tyrimų metodologijos ir statistinių duomenų analizės savarankiškas rašto darbas

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šeimų patiriami išgyvenimai auginant vaikus, turinčius fizinę negalią,
tampa vis reikšmingesnis ir yra viena skaudžiausių modernios visuomenės problemų. Taigi, tampa
aišku, kad šiuolaikinėje visuomenėje, šeimoms , auginančioms vaikus turinčius fizinę negalią iškyla ne
tik ribotas savarankiškumas, bet ir ribotas vaiko bendravimas, kurį sudaro nesupratimas ar nežinojimas
kaip su tokiu vaiku elgtis ir kaip jį teisingai integruoti į visuomenę.  Išanalizavus savivaldybių
administracijų pateiktą informaciją, nustatyta, kad Lietuvoje yra 15667 neįgalūs vaikai, ir tai sudaro 2,7
proc. visų Lietuvos vaikų. Lengvą neįgalumo lygį turi 6411 vaikai, tai sudaro 41 proc. nuo visų
neįgaliųjų vaikų, vidutinį neįgalumo lygį turi 5579 vaikai, tai sudaro 36 proc., sunkų neįgalumo lygį –
2725 vaikai, tai sudaro 17 proc. Pagal gyvenamąją vietą: 59 proc. neįgaliųjų vaikų gyvena mieste, 41
proc. kaime. Neįgalieji vaikai pagal amžių: 0-6 metų neįgalūs vaikai sudaro 20 proc., 7-10 metų vaikai
– 22 proc., 11-14 metų – 30 proc., 15-18 metų – 28 proc. visų neįgaliųjų vaikų. Bendrojo lavinimo
mokyklose mokosi 5795 neįgalieji vaikai, 317 neįgaliųjų vaikų nesimoko. Savivaldybių nurodyti
trūkumai, organizuojant/teikiant paslaugas vaikams su negalia, yra: visuomenės tolerancijos neįgaliųjų
atžvilgiu trūkumas, lėšų trūkumas, nepakankamai pritaikyta viešoji aplinka (šaligatviai, vaistinės,
paštas) ir gyvenamieji būstai neįgaliųjų poreikiams.  Sunku organizuoti socialinių paslaugų teikimą
kaime gyvenantiems neįgaliesiems (ribotas susisiekimas visuomeniniu transportu).