Šeimos sampratos pokyčiai

Ištrauka

ŠEIMOS SAMPRATOS POKYČIAI

ĮVADAS
Sociologijos teorijoje šeimos samprata kito nuo tradicinės modernios iki postmodernios. Tradicinės modernios šeimos pagrindiniais kriterijais buvo kraujo (arba įvaikinimo) ryšys arba santuoka, buvo išskiriamos branduolinės ir išplėstinės šeimos. Tačiau šiuolaikinei šeimai būdingas modelių pliuralizmas verčia iš naujo peržvelgti kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiama šeima. Moksliniuose tyrimuose daug dėmesio skiriama šeimos struktūros ir funkcijų analizei, priežastinių pasekminių ryšių su mikro ir makrolygmens rodikliais paieškai. Dažniausiai ieškoma atsakymų į klausimus: kokia yra šiuolaikinė šeima? Kokie šeimos struktūros pokyčiai ir kodėl būdingi šiuolaikinei šeimai? Kaip kinta šeimos funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje? Kas vyksta su šeimos institutu – jis nyksta ar tik keičiasi? Šių klausimų aktualumą pagrindžia ir Lietuvos mokslininkų atliktos sociologinės ir demografinės studijos. Pavyzdžiui, šalies mokslininkai atskleidė akivaizdžius šeimos kūrimo pokyčius.

TRADICINĖ ŠEIMOS SAMPRATA
Šeimos institutas ir jo analizė yra įvairių mokslo sričių dėmesio centre. Tiek sociologai, tiek psichologai bei
edukologai bando rasti atsakymą į klausimą, kas yra šeima. Skirtingų mokslo sričių atstovai apibrėždami šeimą akcentuoja vis kitus šeimos sampratos aspektus, todėl rasti vieningą šeimos instituto apibrėžimą yra gana sunku. Sociologijoje pabrėžiama, jog šeima yra pirminė visuomenės ląstelė. Ji yra visuomenės vystymosi pagrindas. Kai kurie sociologai šeimos svarbą visuomenės raidai, aiškina tuo, jog šeima išaugina ir išauklėja visuomenei naująją kartą. Anot autorių, šeimoje egzistuojantys ryšiai padeda vaikui tapti savarankišku ir veikliu modernios visuomenės nariu. Apibendrindami savo mintis, jie teigia, jog šeima yra ta vieta, kurioje yra atliekama biologinė ir socialinė visuomenės reprodukcija. Tuo pačiu autoriai pabrėžia šeimos reikšmę ne tik visuomenei, bet ir atskiriems jos nariams.