Seimo nario konstitucinis statusas

Ištrauka

Kursinis darbas
Seimo nario konstitucinis statusas

TURINYS
ĮŽANGA..............................................................................................................….............2
DĖSTOMOJI DALIS
1.REIKALAVIMAI KANDIDATAMS Į SEIMO NARIUS............................................4
2.SEIMO NARIO ĮGALIOJIMŲ ĮGIJIMAS ..................................................................8
3.LAISVAS MANDATAS ..............................................................................................9
4.SEIMO NARIO PAREIGŲ, TEISIŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ NUSTATYMAS
TINKAMAME TEISĖS AKTE ................................................................................ 12
5.SEIMO NARIO TEISĖS ........................................................................................... 15
6.SEIMO NARIO PAREIGOS ...................................................................................... 17
7.SEIMO NARIO VEIKLOS GARANTIJOS .............................................................. 29
8.SEIMO NARIO ĮGALIOJIMŲ PASIBAIGIMAS . ................................................. 32
IŠVADOS..................................................................................................……................ 34
LITERATŪRA ………………………………………………………………………….. 35

ĮŽANGA
“Seimo nario, kaip Tautos atstovo, statusas yra ypatingas” – tokį teiginį dažnai
galima sutikti tiek doktrinoje, tiek Konstitucinio teismo praktikoje. Seimo nario – Tautos
atstovo konstitucinis teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo kitų piliečių ir kitų valstybės
pareigūnų konstitucinio teisinio statuso. Šiame darbe ir pabandyta atskleisti kuo Seimo nario
konstitucinis statusas yra toks ypatingas.
Konstitucijos V skirsnyje "Seimas" yra nustatyta Seimo sudėtis ir išrinkimo
tvarka, įgaliojimų laikas, Seimo narių teisės ir pareigos, veiklos garantijos, įgaliojimų
pasibaigimas, minima Seimo darbo tvarka ir struktūra. Visos šios normos yra susijusios su
Seimo nario statusu ir šiame darbe bus daugiau ar mažiau aptariamos. Kadangi tyrimo
objektas yra labai platus, daugiausiai dėmesio yra skirta išnagrinėti šiuos Seimo nario
konstitucinio statuso elementus – Seimo nario įgaliojimų įgijimą, Seimo nario pareigas, teises,
veiklos garantijas, Seimo nario įgaliojimų pasibaigimą. Taip pat apsiribojama tik konstitucinio
statuso aptarimu - įstatyminis ar kitų teisės aktų reguliavimas aptariamas tų teisės aktų
konstitucingumo aspektu, bei tada, kai tai padeda aiškiau suprasti Seimo nario konstitucinį statusą.
Konstitucinėje doktrinoje Seimo nario teisinį statusą yra išsamiai išnagrinėjęs E.
Šileikis monografijoje “Seimo nario teisinis statusas”
(1996 m.), taip pat aktualios problemos yra nagrinėjamos ir vėlesniuose E. Šileikio darbuose. Konstitucinio teismo nutarimai, ypač 2004 m. liepos 1 dienos nutarimas bei 2005 m. vasario 10 dienos sprendimas dėl šio nutarimo išaiškinimo, pasižymi gana plačiomis, išsamiomis motyvuojamosiomis dalimis, todėl šiame
darbe jais irgi bus dažnai remiamasi. E. Šileikio darbai bei gausi Konstitucinio Teismo
praktika yra pagrindiniai kursinio darbo šaltiniai. Kaip papildomi šaltiniai naudojami
visuomenės informavimo pranešimai bei šiuo metu svarstomi teisės aktų projektai.
Seimo nario statusas šiuo metu yra aktuali tema, vertinant neseną tiek
Konstitucinio teismo praktiką, tiek Seimo darbą, tiek visuomenės informavimo priemonių
(kartu ir visuomenės) reakciją. Konstitucinio teismo pozicija Seimo nario pareigų
nesuderinamumo su kitomis pareigomis ar darbu, atlyginimo, seimo posėdžių lankymo,
atostogų klausimais yra plačiai nagrinėjama žiniasklaidos, aktyviai svarstoma Seime. Šio
darbo tikslas yra išnagrinėti Seimo nario statusą, atkreipiant dėmesį į minėtus aktualius
klausimus, pateikiant Konstitucinio Teismo poziciją, taip pat pasiūlymus kaip tuos klausimus
išspręsti. Siekiant šio tikslo, naudojami, visų pirma, sisteminis, loginis tyrimo metodai, taip
pat teleologinis, kalbinis, lyginamasis, istorinis tyrimo metodai.

REIKALAVIMAI KANDIDATAMS Į SEIMO NARIUS
LR Konstitucijos (toliau Konstitucija) 56 str. numatyta, kad Seimo nariu gali
būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su
užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą
nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.