Sąžinės samprata. Sąžinės kilmė (Z. Freudas). Sąžinės sąsaja su pareiga (I. Kantas)

Ištrauka

Sąžinės samprata. Sąžinės kilmė (Z. Freudas). Sąžinės sąsaja su pareiga (I. Kantas).

Gimsta mažas vaikelis, o kartu su juo – ir sąžinė. O galbūt sąžinė gimsta vos atsiradus naujai
gyvybei dar moters įščiose? Arba tiesiog atsiranda, kai tau sukanka penkeri?
Štai, kaip žodynas apibūdiną šį dalyką. Sąžin|ė dorovinio atsakingumo už savo poelgius jausmas,
jų vertės įsisąmoninimas: sąžinės balsas, sąžinės laisvė. Jis visa sprendžia pagal sąžinę. Žmogus
be sąžinės. Gryna, rami, švari sąžinė. Jį sąžinė graužia. Jam sąžinė prikaišioja. Sąžinė pabudo.
Sąžinę prarado. Turėk sąžinę tiek prašyti.
O kiek daug veiksmažodžių, kiek daug būdvardžių šiam vienam žodžiui įtvirtinti! Tačiau šie
žodžiai priklauso nuo žmogaus elgesio bei aplinkybių – jei žmogus elgiasi dorai, nemeluoja,
kitiems linki gero – jo sąžinė rami. Jam neskauda galvos nuo įkyrių minčių, jis užmiega lengviau
ir greičiau, o jo miegas – gilus. Tačiau, pasielgus netinkamai ir tai suvokus, dažnai sąžinė bando
priminti apie savo egzistavimą. Tačiau nuo ko priklauso tai, kokia jautri yra ta sąžinė? Tikrai ne
nuo žmogaus kūno masės indekso ar akių spalvos. Ir niekas iki galo neatsakė, nuo ko gi tai
priklauso, tačiau viena aišku – kiekvienas, net nesąžiningiausias žmogus, turi sąžinę. Skirtumas
tik tas, jog pas kai kuriuos ji miega, o pas kai kuriuos yra hyperaktyvi.
Dabar galime tiksliau apibrėžti, kas gi yra sąžinė. Šiuolaikinė teologija supranta sąžinę kaip
nepriklausomą, autonomiškai veikiančią jėgą, moralės postulatų saugyklą, kontroliuojančią
žmogaus poelgius sutinkamai su Dievo valia. Išsamesnį apibrėžimą pateikia Erikas Niustremas
Biblijos enciklopediniame žodyne: „Sąžinė – tai žmogaus sielos suvokimas, jog ji susieta su
tokiu jos pripažintu moralės įstatymu, kuris nepaperkamai liudija žmogaus viduje, pritaria arba
smerkia, kuris sako, kas teisinga ir kas neteisinga“.
Knygoje „YOUCAT“ puikiai apibrėžiama sąžinė.
Sąžinė yra vidinis žmogaus balsas, raginantis daryti gera ir vengti blogio. Ji yra ir gebėjimas
atskirti viena nuo kito. Sąžinė – tai Dievo balsas žmogaus širdyje.
Taigi sąžinė prilyginama vidiniam balsui, kuriuo kalba pats Dievas žmogaus širdyje. Kaip tik
sąžinė rodo esant Dievą. Posakis „To daryti man sąžinė neleidžia!“ krikščioniui reiškia: „To aš
negaliu daryti savo Kūrėjo akivaizdoje!“ Dėl ištikimybės savo sąžinei daugelis žmonių kalėjo ir
kopė ant ešafoto.