Savivaldybių obligacijos

Ištrauka

Kursinis darbas
Savivaldybių obligacijos

TURINYS
ĮVADAS 3
1.SAVIVALDYBIŲ OBLIGACIJŲ, KAIP ALTERNATYVAUS SKOLINIMOSI
INSTRUMENTO, SAMPRATA 4
2. SAVIVALDYBIŲ OBLIGACIJŲ RŪŠYS 6
3. SAVIVALDYBIŲ OBLIGACIJŲ IŠLEIDIMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI 12
IŠVADOS 19
LITERATŪRA 20

ĮVADAS
Pagrindinis instrumentas skolos kapitalo rinkoje yra obligacijos (angl. Bonds). Didžiausią
obligacijų kiekį, lyginant jų nominalią vertę, iš tiesų išleidžia pačių įvairiausių valstybių
vyriausybės, federacinių valstybių subjektai – valstijos JAV, federacinės žemės Vokietijoje ar
autonominiai vienetai Rusijoje bei vietos savivaldos institucijos (savivaldybės, komunos, miestai ir
pan.) arba tam tikros valstybinės (savivaldybių) organizacijos, už kurių prievoles vienaip ar kitaip
šlaiduoja pati valstybė (savivaldybė).
Valdymo funkcijų finansavimo poreikiai paskatino Vakarų šalių savivaldybes naudoti
įvairius finansavimo instrumentus, tarp kurių ir kreditinių lėšų pritraukimą išleidžiant vietos
savivaldos organų obligacijas. Atitinkami vietinės savivaldos vadybiniai sprendimai gali sudaryti
prielaidas savivaldybei dalyvauti kapitalo rinkose, kaip skolos vertybinių popierių emitentui
lygiomis su valstybe, taip sumažinant skolinimosi kaštus, spartinant savivaldybės ekonominį
augimą, savarankiškumą.
Tačiau savivaldybių obligacijų išleidimo vadybinių procedūrų neapibrėžtumas, neadekvati
įstatyminė bazė, siauros savivaldybių ekonomistų žinios apie šį finansinį instrumentą bei jo
panaudojimo galimybes neleidžia Lietuvos savivaldybėms naudotis kreditinių lėšų pirkimu
emituojant savivaldybių obligacijas. Todėl galima teigti, kad savivaldybių obligacijų, kaip naujai
taikytino finansinio instrumento panaudojimo, galimybių studija ir jų išleidimo planavimas bei
organizavimas, o taip pat vadybinių procedūrų nustatymas yra aktuali teorinė ir praktinė problema.
Darbo tikslas – pateikti gilesnį supratimą apie dalį skolos vertybinių popierių rinkos, o
būtent apie vyriausybių ir savivaldybių obligacijas. Siekiant nurodyto tikslo reikėjo išspręsti tokius uždavinius:
1.apibūdinti savivaldybių obligacijų, kaip alternatyvaus skolinimosi instrumento, sampratą;
2. apžvelgti savivaldybių obligacijų rūšis bei jų klasifikaciją;
3. išanalizuoti savivaldybių obligacijų išleidimo organizavimo principus;
4.aprašyti ir įvertinti „amerikietiškojo ir „skandinaviškojo“ savivaldybių obligacijų išleidimo modelius.
Rašant darbą pasinaudota 7 informaciniais šaltiniais. Daugiausia remtasi G. Žigienės (2004)
Atviros Lietuvos fondo remiamu projektu „Municipalinių obligacijų išleidimo Lietuvoje modelio kūrimas“.
Darbas sudarytas iš 19 puslapių, 2 lentelių ir 2 paveikslų.