Savaitgalio ekoturistinis maršrutas Lietuvoje. Dzūkija

Ištrauka

Savaitgalio ekoturistinis maršrutas Lietuvoje
,,Pažink Dzūkijos krašto gamta ir istorija‘‘

TURINYS
ĮVADAS 3
1. DZŪKIJOS KRAŠTO ISTORIJĄ 4
2. EKSKURSIJOS MARŠRUTAS 6
3. EKSKURSIJOS METODINIS PLANAS 9
4. DZŪKIJOS KRAŠTO GAMTA IR ISTORIJA 13
IŠVADOS 14
INFORMACIJOS ŠALTINIAI 15

ĮVADAS
Ekskursijos vizitinė kortelė: Jei mėgsti gamtą, tyrą orą, aktyvų laisvalaikį, bei istorines ir įdomias
vietas, tad ši ekskursija kaip tik tau! Ekskursijos metu irsimės upe, lankysimės istorinėse Dzūkijos
vietose, bei valgysime Dzūkiškų patiekalų ir miegosime gamtos apsuptyje.
Ekskursijos objektas: Pažintinė, aktyvi, edukacinė.
Tikslas: surengti savaitgalio ekskursija po Dzūkijos kraštus.
Uždaviniai:
1. Parengti ekskursijos maršrutą.
2. Parengti ekskursijos metodinį planą.
3. Pristatyti maršrute esančius objektus.

1. Dzūkijos krašto istoriją
Prieš pradedant ekskursija susitikimo vietoje pirmiausia keliaujantiems trumpai pristatysiu apie
Dzūkijos kraštą, bei jos istorija.
Dzūkija (Dainava) – etnografinis regionas Pietų Aukštaitijoje. Lietuvos Respublikai priklausančios Dzūkijos
dalies autochtonai yra vad. dzūkai, kalbantys daugiausia lietuvių kalbos aukštaičių tarmės pietų aukštaičių, arba vad. „vakarinių dzūkų“/„dzūkų trakiškių“ patarme. Pietinė, priklausanti Baltarusijai ir Lenkijai Dzūkijos dalis XIX-XX a. buvo iš esmės polonizuota, todėl daugumą jos gyventojų sudaro lenkai ir baltarusiai. Anot
kalbininkų, Dzūkijos vardas kilo iš kt. etnokultūrinių regionų lietuvių viso pietrytinio etnolingvistinės Lietuvos
pakraščio gyventojams XVIII ar XIX a. duotos pravardės, pašiepiančios vietos šnektoms itin būdingą
dzūkavimo reiškinį; literatūroje terminas Dzūkija vartojamas nuo XIX a., o pačių dzūkų kalboje – tik nuo XX a.
Lietuvoje Dzūkijos etnokultūrinis regionas dažnai įvardijamas ir „istorizuotu“ Dainavos terminu, – nepaisant to,
kad XIII–XVI a. istorijos šaltiniai liudija pastarąjį terminą viduramžių lietuviams tereiškus jotvingių kraštą, o
archeologijos, toponimikos, etnografijos ir kt. mokslinių disciplinų duomenys rodo, kad nuo VI–VII a. šios
genties atstovų gyventa tik Dzūkijos pietvakariuose. 2016 m. Etninės kultūros valstybės globos pagrindų
įstatyme įtvirtintas Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono pavadinimas. Dzūkijos teritorija apima Varėnos
rajoną, Alytaus rajoną, Alytaus savivaldybę, beveik visą Kaišiadorių rajoną, rytinę Prienų rajono dalį, Trakų
rajoną, Vilniaus miestą ir rajoną, Šalčininkų rajono dalį, Lazdijų rajoną, Elektrėnų savivaldybę, Druskininkų
savivaldybę taip pat dalį dab. Lenkijos Palenkės vaivadijos dalį dab. Baltarusijos Gardino srities Rytuose ir
šiaurės rytuose Dzūkija ribojasi su (Rytų) Aukštaitija, vakaruose – su Suvalkija. Didžiausi istorinės Dzūkijos
miestai yra Gardinas, Lyda, Suvalkai ir Alytus,– pastarasis dažnai pavadinamas „Dzūkijos sostine“, bet dab.
Dzūkijos istorinio prototipo politinio centro funkcijas visuomet atlikdavo kita gyvenvietė iš pradžių –
tikriausiai Merkinė. Iš penkių Lietuvos nacionalinių parkų du yra Dzūkijoje: 1991 m. į rytus nuo Varėnos
esančioje teritorijoje įsteigtas Dzūkijos nacionalinis parkas, o 1992 m. Trakuose ir jų apylinkėse ėmė veikti
Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Sužinoję šiek tiek apie ekskursijos lankoma vietove, galima pradėti kelione link esminio objekto-
Dzūkijos krašto, kur išvysime teatralizuota ekskursija dvare, pajausime šio krašto skonį, bei pajausime
Merkio upės galia ir išvysime neapsakyta gamtos grožį.