Sapnų prigimtis ir reikšmė psichoanalizėje

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3
1. Sapno samprata ir reikšmė 4
2. Darbas su sapnais 5
3. Sapnų teorijos 6
3. 1. S. Freudo sapnų teorija 6
3. 2. M. Bosso sapnų teorija 6
Išvados 7
Šaltiniai 8

Įvadas
Individo mąstymas ir potyriai nesibaigia jam užmigus – būdraujant smegenys
apdoroja surinktą informaciją, formuoja vaizdinius, situacijas, pateikdamos tai kaip realų reginių
paketą, kuriame simboliai iškraipomi, perdirbami, įgauna konkrečiam asmeniui suprantamą esmę.
Sapnas – vienas įprasčiausių reiškinių individo gyvenime, tačiau iki šiol tebėra mįslė,
kas lemia sapne regimus vaizdinius ir kokia yra tikroji simbolių reikšmė. Atlikta daugybė tyrimų ir
psichoanalizių, siekiant suvokti šio reiškinio kilmę ir prasmę, tačiau vieningos nuomonės vis dar
neprieita. Vieningai sutariama, kad sapnas – pasąmonės sukonstruotas produktas, kurį dekonstruoti
galima tik atsižvelgus į individo patirtį, išgyvenimus ir simbolių supratimą. Kitaip tariant, tai
individualus procesas, todėl iš esmės netinka bendrų tiesų konstatavimui.
Šio darbo tikslas – aptarti, kaip įprastai aiškinama sapno kilmė, kam naudingas
simbolių aiškinimas, apžvelgti darbo su sapnais principus ir naudą, išskiriant pagrindinius metodus,
galiausiai aptarti dvi sapnų teorijas – S. Freudo ir M. Bosso, kaip dvi ganėtinai išsiskiriančias mąstymo kryptis.

1. Sapno samprata ir reikšmė
Sapnas – pasąmonės siunčiama vaizdinė žinutė. Nors kartais žmogus neigia matęs
sapnų vaizdinius realybėje, tačiau neabejojama, jog visa, kas yra sapnuojama, atsiranda iš realios
patirties, tikrovės išgyvenimai tiesiog yra perdirbami, iškraipomi, sukeičiami vietomis. Teigiama,
kad sapne žmogus regi didžiausius asmeninius troškimus ir baimes. Kita vertus, reikšmingi epizodai
persipina su bereikšmiais faktais, atsitiktiniais įspūdžiais, kurie individui iš esmės nėra svarbūs ir
nekelia jokių emocijų. Taigi sapnas iš principo yra įvairios reikšmės įspūdžių samplaika.
Paprastai sapne žmogus yra tik dalyvis, tai reiškia, kad negali kontroliuoti vaizdinių.