SANTUOKOS NUTRAUKIMAS. LR CK IR LR SŠK – LYGINAMASIS ASPEKTAS

Ištrauka

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS. LR CK IR LR SŠK – LYGINAMASIS ASPEKTAS
Individualus darbas

Turinys
Įvadas..............................................................................................................................................2
1 skyrius. SANTUOKOS PABAIGOS ATVEJAI .......................................................................4
2 skyrius. SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ BENDRU
SUTIKIMU.....................................................................................................................................6
3 skyrius. SANTUOKOS NUTRAUKIMAS VIENO SUTUOKTINIO PRAŠYMU ...............9
4 skyrius. SANTUOKOS NUTRAUKIMAS DĖL SUTUOKTINIO (SUTUOKTINIŲ)
KALTĖS.......................................................................................................................................12
Išvados..........................................................................................................................................14
Literatūra.....................................................................................................................................15

Įvadas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 skirsnyje, 38 straipsnyje teigiama, jog šeima yra
visuomenės ir valstybės pagrindas (2007, psl. 9), kuri kuriama sudarius santuoką – juridinį
šeimos pagrindą (Rasimavičius, 1981, psl. 64). Santuokos sudarymas įrodo, jog vyras ir moteris
yra pasiryžę kurti šeimyninius santykius laisva valia. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso
(toliau LR CK), trečiojoje knygoje, 3.27 straipsnyje nurodoma, jog sutuoktiniai privalo būti
vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, neišpildžius arba nustojus
vykdyti šias sąlygas santuoka gali būti nutraukta. Santuokos nutraukimas, priešingai santuokos
sudarymui, anot Juškevičiūtės (2005, psl. 11), negali būti savavališkas sutuoktinių veiksmas –
visais atvejais sprendimą dėl santuokos nutraukimo priima teismas arba kiti valdžios įgalioti
pareigūnai. Santuokos nutraukimas, priklausomai nuo vyraujančio požiūrio į santuokos
nutraukimo institutą, gali būti vykdomas supaprastinta arba pilno proceso tvarka.
Lipeika (cit. Juškevičiūtė, 2005 psl. 11) nurodo, jog pasaulyje vyrauja du požiūriai į
santuokos nutraukimą: liberalusis ir griežtasis. Liberalusis požiūris suteikia galimybę tiek
sudaryti santuoką, tiek ją nutraukti laisva valia sumažinant ar visiškai panaikinant valstybės
organų kontrolę ištuokos procesui, tuo tarpu remiantis griežtuoju požiūriu valstybės įstatymų
leidėjai siekia apsaugoti visuomenę nuo neapgalvoto santuokos sudarymo ir jos nutraukimo.
Lietuvos santuokos nutraukimo istorijoje buvo remiamasi tiek liberaliuoju, tiek griežtuoju požiūriu.
Santuokos nutraukimo instituto raida, anot Juškevičiūtės (2005, psl. 20), Lietuvoje priklausė
ne tik nuo socialinės aplinkos ar teisinės minties pokyčių, bet ir nuo istorinių įvykių, po kurių
sekė valstybės užkariautojų teisės aktų įvedimas. Andriulis (2003, psl. 125) santuokos teisinio
instituto raidą skiria į du etapus: pirmąjį, kuriame vyravo paprotinės teisės normos ir antrąjį,
kuriame buvo pradėtos kurti teisinės normos reguliuojančios santuokos nutraukimą. Pirmojo
laikotarpio metu, kai vyravo paprotinės normos, anot Juškevičiūtės (2005, psl. 21), santuokos,
kuri buvo laikoma dviejų žmonių sutartimi bendram gyvenimui ir bendriems interesams,
nutraukimas nebuvo draudžiamas. Tuo tarpu antrajame etape, kai santuokos nutraukimo
klausimai buvo sprendžiami dvasiniuose teismuose (Andriulis, 2003, psl. 130), santuokos
nutraukimas buvo beveik neįmanomas, kadangi kanonų teisės normos santuokos nutraukimą
leido tik išimtinais atvejais: esant žiauriam ir nepakenčiam elgesiui, dėl lytinio nepajėgumo
atsiradusio prieš sudarant santuoką, dėl vedybinės neištikimybės, dėl bausmės už valstybinius ar
kriminalinius nusikaltimus, dėl užkrečiamos ir ilgalaikės ligos, vienam iš sutuoktinių atsisakius
katalikų tikėjimo ir priėmus kitą, vienam iš sutuoktinių įstojus į vienuolyną (Andriulis, 2003, psl.
133 – 134). Santuokos nutraukimas, antrajame etape, pasaulietiniuose teismuose, anot
Juškevičiūtės (2005, psl. 21), nors ir esant griežtiems ištuokos reikalavimams, teikė daugiau
galimybių nutraukti santuoką nei dvasiniai teismai. Įsigalėjus Antrajam Lietuvos Statutui, anot
Andriulio (2003, psl. 127), santuokos nutraukimas buvo priskirtas tik bažnytiniems teismams
paliekant teisę valstybiniams teismams spręsti turtinius ginčus dėl ištuokos. Tokia santuokos
nutraukimo tvarka, anot Juškevičiūtės (2005, psl. 21), galiojo iki trečiojo LDK padalinimo, o iki
Rusijos imperijos žlugimo buvo laikomasi šeimos teisės principų nurodančių santuokos
nutraukimo pagrindus, kurie buvo įtvirtinti Rusijos imperijoje (Juškevičiūtė, 2005, psl. 22 – 23).
Nuo 1940 metų Lietuvoje įsigaliojo Rusijos Tarybų Federacijos Socialistinės Respublikos (toliau
RTFSR) santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas galiojęs iki 1970 metų sausio 1 dienos,
kuris griežtą santuokos nutraukimo reglamentavimą pakeitė į liberalų ir laikui einant buvo ne
kartą keistas, siekiant vėl sugriežtinti santuokos nutraukimo reikalavimus (Juškevičiūtė, 2005,
psl. 22 – 23). 1969 metais liepos...