SANDORIŲ NEGALIOJIMO PAGRINDŲ TEORINIAI IR PRAKTINIAI ASPEKTAI

Ištrauka

TURINYS
SANTRAUKA
SUMMARY
ĮVADAS
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1 Sandorio samprata, rūšys, esminiai sudarymo principai
1.2 Sandorių pripažinimas negaliojančiais pagrindai
1.2.1. Niekiniai sandoriai ir jų negaliojimo pagrindai
1.2.2. Nuginčijami sandoriai ir jų negaliojimo pagrindai
1.3. Negaliojančių sandorių teisinės pasekmės
2. TYRIMO DIZAINAS
2.1 Tyrimo eigos pristatymas
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų analizė remiantis teismų praktika
IŠVADOS
LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS
Temos aktualumas. Sandoriai yra priemonė, kuria teisės subjektai gali pakeisti ar panaikinti
asmenų teises ir pareigas. Čia svarbu paminėti, kad sandoriai skirstomi į vienšalius, dvišalius ir
daugiašalius sandorius. (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 2 dalis)
Sutartys yra dažniausiai naudojama sandorių rūšis, visgi svarbu pabrėžti, kad ne visi sandoriai
gali būti apibrėžiami kaip sutartys. Sutartims priskiriami tokie sandoriai, kuriems sudaryti reikia
daugiau nei vieno asmens valios; taigi dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai yra sutartys, o vienašaliai –
ne. Lietuvos teisinėje bazėje sandorių pripažinimas negaliojančiais yra esminis asmenų teisių ir
interesų apsaugos mechanizmas, atspindintis teorinę ir praktinę sandorių pagrįstumo tyrimo svarbą.
Šios temos reikšmė slypi realiose niekinių ir ginčijamų sandorių pasekmėse, kurios ne tik
pažeidžia asmens teises, bet ir pažeidžia teisinę bei ekonominę tvarką, kaip rodo Lietuvos teismų
praktika. Šios temos aptarimas yra būtinas norint suprasti teisines priemones, taikomas siekiant
anuliuoti sandorius ir atkurti šalių statusą iki sandorio sudarymo, taip užtikrinant teisingumą ir
išlaikant pasitikėjimą teisinės sistemos galimybėmis ištaisyti tokias esmines problemas.
Pagal šiuolaikinę civilinę teisę civilinių santykių šalys yra lygios ir gali laisvai sukurti civilines
teises ir pareigas sudarydamos sutartį. Kitaip tariant, sutarties šalys turi teisę laisvai nustatyti viena
kitos teises ir pareigas
Lietuvoje sandorių pripažinimas negaliojančiais yra esminis sąžiningumo ir teisingumo
užtikrinimo teisinėje sistemoje aspektas, atkartojantis universalų principą, kuris laikomasi daugelyje
jurisdikcijų. Šis pagrindinis principas užtikrina, kad teisminių ginčų dėl sandorių šalys turėtų teisę
visapusiškai dėstyti savo bylas, įskaitant įrodymų pateikimą ir tyrimą, aktyvų dalyvavimą
posėdžiuose ir garantiją, kad bus gauti nešališkų ir kompetentingų institucijų sprendimai.
Sutartinių ir sandorių sutarčių vientisumas yra ypač svarbus civilinėje teisėje; sandoris gali būti
pripažintas negaliojančiu, jeigu jis prieštarauja esminiams sąžiningumo ar teisės principams.
Pavyzdžiui, jei sutartis sudaroma priverstinai arba remiantis klaidinančia informacija, pažeidžiamas
susitarimo teisėtumas.