Sanacinis režimo įsitvirtinimas ir jo bruožai Antrojoje Lenkijos Respublikoje

Ištrauka

Referatas
Sanacinis režimo įsitvirtinimas ir jo bruožai Antrojoje Lenkijos Respublikoje

Turinys
Įvadas 3
Sanacijos įtvirtinimas: 1926-ųjų gegužės valstybinis perversmas 4
Sanacinis režimas: Valstybinio perversmo pasekmės 7
Išvados 10
Literatūros sąrašas 11

Įvadas
Tarpukario Lenkija buvo valstybė, turėjusi nemažai problemų, jos demokratinė
sistema buvo chaotiška, vyko vidaus kova ir nuolatinės rietenos. Demokratija Lenkijoje
galima sakyti buvo tiktai formali. Visa ši situacija Pilsudskio akyse buvo blogis, jo tikslas
buvo apvalyti bei išgydyti Lenkijos politiką nuo taip vadinamos Seimokratijos.
Autoritarinis režimas buvo įvestas beveik visose po Pirmojo pasaulinio karo naujai
susikūrusiose valstybėse, išskyrus Čekoslovakiją ir Suomiją. Lenkija taip pat nebuvo
išimtis, čia autoritarinis režimas buvo įtvirtintas 1926-iais. Žinoma, pareikalavęs daug
aukų, per kelias gatvės kautynių dienas, kariškiams padedant, nuvertus prezidentą ir
paleidus parlamentą – Valstybinis perversmas Lenkijoje įvyko 1926-ųjų gegužės 12-ąją.
Buvo įvesta taip vadinama sanacija, kuri tęsėsi nuo Pilsudskio atėjimo į valdžią iki pat
1939-ųjų rugsėjo okupacijos. Tai reiškė, kad buvo siekiama grįžti prie politinės sveikatos,
apsivalyti nuo korupcijos, rietenų tarp partijų bei parlamentinės anarchijos. Nors
Pilsudskis ir neuždraudė politinių partijų ir parlamento veiklos, bet jų veikla buvo gerokai suvaržyta.

Šio rašinio tikslas – visų pirma išsiaiškinti kaip įsitvirtino sanacija, kokie
veiksmai ir pastangos buvo įdėtos tam, kad tai įvyktų. Taip pat svarbu yra išsiaiškinti
sanacinio režimo subtilybes, kokią įtaką tai darė tuometiniam Lenkijos gyvenimui.
Tyrimo uždaviniai – pirmojoje dalyje aptarti valstybinio perversmo Lenkijoje
aplinkybes, kaip įsitvirtino sanacinis režimas. Antrojoje dalyje bus aprašomi minėtojo
valstybinio perversmo padariniai, tai yra pats sanacinis režimas.