Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą

Ištrauka

Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą
Verslo teisės referatas

Turinys:
1.Įvadas
2.Darbuotojo samprata civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose
3.Atsakomybės rūšys
3.1Pareiga atlyginti žalą
3.2Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės
3.3Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą
3.4Atsakomybė už daiktais, esančiais asmens žinioje, padarytą žalą
3.5Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą
3.6Valstybės ir savivaldybės atsakomybė už jų institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytą žalą
3.7Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių iki 14 metų veiksmais
3.8Atsakomybė už žalą, padarytą nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų veiksmais
3.9Atsakomybė už žalą, padarytą neveiksnių ar riboto veiksnumo asmenų veiksmais
3.10Atsakomybė už žalą, padarytą fizinio asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės
3.11Atsakomybė už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo arba gyvybės atėmimo
3.12Atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos kokybės produkcijos (paslaugų)
3.13Atsakomybė už žalą, padarytą klaidinančia reklama
4.Atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ypatumai ir lyginimas su darbdavio atsakomybe už darbuotojo veiksmus
5.Pavyzdinės užduot
6.Išvados
7. Literatūros sąrašas

1.Įvadas:
Nagrinėjant darbuotojo, darbdavio ar valdžios institucijos neteisėtų
veiksmų atsakomybę civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose, reiktų išsiaiškinti
kas tai yra atsakomybė.
Atsakomybė - tai dorovinių, pareiginių, teisinių ir kitokių reikalavimų
paisymas. Žmogus yra atsakingas už savo poelgius. Kiekvieną poelgį galima vertinti
pagal tam tikrų elgesio taisyklių atitinkamoje srityje reikalavimus. Priklausomai nuo
to, kokioje srityje asmuo veikia, toje srityje galiojančios elgesio taisyklės numato,
kokiu būdu žmogus privalo elgtis. Sukurta tokia sistema, kad asmens elgesys turi
atitikti pageidaujamo elgesio modelį, o kartu tai reiškia, kad bus paisoma kitų asmenų
interesų. Priklausomai nuo to, kokioje sistemoje padarytas nusižengimas, atsiranda
atitinkama atsakomybė. Jei asmens elgesys nukreiptas į privačių asmenų turtinius ir
su jais susijusius neturtinius santykius, tai toks asmens elgesys vertinamas civilinės
teisės požiūriu ir į jį reaguojama civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Viena iš tokių
priemonių ir yra civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso
(toliau – CK) 6.245 straipsnis apibrėžia civilinę atsakomybę. Jis sako, kad “civilinė
atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti
nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo
atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)”
atsakomybė suprantama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl civilinės teisės
saugomų ir ginamų interesų pažeidimo, iš to matosi, kad jos pagrindinė funkcija yra
kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą. Tai patvirtina ir CK šeštosios knygos
komentaras, kuris aiškindamas 6.245 straipsnį sako, kad “civilinė atsakomybė yra
vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų. Jai visada būdingas turtinis pobūdis, t.y. jos
taikymas sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių – taikant civilinę
atsakomybę jo turtas atitinkamai sumažėja, o kreditorius gauna atitinkamą turtinį
ekvivalentą.”
Civilinė atsakomybė - prievolė, kylanti dėl žalos padarymo, tai nuo
pažeidimo prigimties atsiranda skirtingos prievolės dėl žalos atlyginimo rūšys.
Prievolės yra skirstomos į sutartines ir deliktines. Sutartinė prievolė atsiranda iš
šalių sudarytos sutarties, o sutarties šaliai pažeidus sutartimi numatytą prievolę
atsiranda nauja prievolė – sutartinė civilinė atsakomybė, tačiau nemaža civilinių
teisinių santykių subjektų dalis turi absoliutaus pobūdžio teises, kurių privalo
nepažeisti niekas (nuosavybės teisė, valdymas, asmens gyvybė, sveikata, garbė,
orumas, vardas ir kt.). Žala gali būti padaroma tarp atsakingo už žalą asmens ir
nukentėjusiojo nesant sutartinių santykių, tada atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė
Dažniausiai tai yra asmens absoliučių teisių pažeidimas, kai prievolė atlyginti žalą
nesusijusi su sutartiniais santykiais. Tokias civilinės atsakomybės rūšis ir įtvirtina CK
6.245 staipsnio 3 dalis.