S. FREUD GYNYBOS MECHANIZMAI

Ištrauka

Įvadas
Temos aktualumas ir svarba. Giliai širdyje mes tikime, kad žinome ir suprantame save
geriau, nei kas nors kitas gali mus pažinti. Mes tikime, kad žinome, ką galvojame, ką jaučiame, ką
darome ir patirčių priežastis gali būti įvairi. Turime miglotą jausmą, kad kiti gali mus suvokti kitaip,
bet darome išvadą, kad šis skirtumas atsiranda dėl to, kad jie mūsų iš tikrųjų nepažįsta. Nuo gimimo
iki mirties mes esame nuolatinis mūsų palydovas, esame visų savo patirčių centre kiekviename
lygmenyje. Todėl tikrai pažįstame save! Kaip dažnai mes paaiškiname savo nuomonę, sprendimą ar
elgesį remdamiesi savo neabejotinomis žiniomis ir supratimu apie save, kas mes esame, kokie
esame ir kodėl esame tokie, kokie esame? Mes kviečiame savo auditoriją, klausytoją ar draugą
palaikyti šį savęs pažinimą, kai mes ryžtingai skelbiame apie save. Tai reiškia, kad jei žmonės mane
pažintų taip gerai, kaip aš pažįstu save, tai žmonės mano elgesį supras kaip neišvengiamą to, kas aš
esu, išraišką. Freudas padarė revoliuciją, kaip mes galvojame apie psichikos sveikatos sutrikimus ir
jas gydome. Freudas psichoanalizę įkūrė kaip būdą klausytis pacientų ir geriau suprasti, kaip veikia
jų protas. Psichoanalizė ir toliau daro didžiulę įtaką šiuolaikinei psichologijai ir psichiatrijai. Freudo
teorijos buvo nepaprastai įtakingos, tačiau jos buvo labai kritikuojamos tiek dabar, tiek jo
gyvenime. Tačiau jo idėjos įsipynė į mūsų kultūros audinį, o tokie terminai kaip „Freudo slydimas“,
„represijos“ ir „neigimas“ nuolat atsiranda kasdienėje kalboje.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti, remiantis S. Freudo gynybos mechanizmais, ką mes, kaip
asmenys, išgyvename, ką slepiame, kaip tvarkomės su gyvenimo sunkumais ir kaip sugebame save valdyti.
S. Freud gynybos mechanizmai: ką mes išgyvename, ką slepiame?
Apsaugos mechanizmai – tai psichologinės strategijos, kurios nesąmoningai naudojamos
apsaugoti žmogų nuo nerimo, kylančio dėl nepriimtinų minčių ar jausmų. Remiantis Freudo teorija,
gynybos mechanizmai tam tikru būdu yra susiję su tikrovės iškraipymu, kad galėtume geriau
susidoroti su situacija. Mintys ir jausmai yra dvi tos pačios monetos pusės. Nors mintys gali kilti iš
bet kur – protas yra gana tuščia drobė – jausmai visada kyla iš vietos mūsų viduje. Tai, kaip mes ką
nors jaučiame, yra ne tik mūsų minčių atspindys, bet ir mūsų kūno reakcijos į tai, ką galvojame,
atspindys. Kuo žmogus tobulesnis išorėje, tuo daugiau demonų jis turi viduje.
Psichodinaminė psichologijos perspektyva siūlo, kad žmogaus elgesys, jausmai ir emocijos
yra psichologinės jėgos. Psichodinamika atsirado XIX amžiaus pabaigoje Sigmundo Freudo, kuris
teigė, kad psichologiniai procesai yra psichologinės energijos (libido) srautai sudėtingose
smegenyse. Reaguodama į labiau redukcionistinį biologinės, struktūrinės ir funkcinės psichologijos
judesių požiūrį, psichodinaminė perspektyva žymi švytuoklės svyravimą link holistiškesnių,
sisteminių ir abstrakčių sąvokų bei jų įtakos konkretesniam elgesiui ir veiksmams. Freudo
psichoanalizės teorija daro prielaidą, kad didžioji dalis psichinio gyvenimo yra nesąmoninga, o
praeities patirtis, ypač ankstyvoje vaikystėje, formuoja tai, kaip žmogus jaučiasi ir elgiasi visą
gyvenimą. Pavyzdžiui, jei susinerviname, nes kitas žmogus vėluoja į susitikimą, tą emociją sukelia
mūsų mintys (nerimas dėl to, kas gali nutikti) ir mūsų kūno reakcija (įtampa pečiuose). Todėl
negalime suprasti, kodėl esame nusiminę. Turime sugebėti atsidurti kito žmogaus vietoje, kad
suprastume, kodėl jis gali vėluoti. Pasak Freudo, mintys, jausmai ir elgesys yra susieti per
sudėtingus psichologinius procesus, vadinamus instinktais, kurie, jo manymu, lemia visą žmogaus
elgesį. Todėl svarbu suprasti mūsų psichologiją, kad galėtume geriau suvokti save ir geriau
susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Neišreikštos emocijos niekada nemirs. Jos palaidotos
gyvos ir vėliau pasirodys bjauresniais būdais....