RYŠYS TARP JAUNŲ SUAUGUSIŲJŲ SUBJEKTYVIOS GEROVĖS, STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJŲ BEI SAVO SVEIKATOS VERTINIMO

Ištrauka

RYŠYS TARP JAUNŲ SUAUGUSIŲJŲ SUBJEKTYVIOS GEROVĖS, STRESO ĮVEIKOS STRATEGIJŲ BEI SAVO SVEIKATOS VERTINIMO
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
SANTRAUKA 4
ABSTRACT 5
ĮVADAS 6
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1. Gerovės samprata 9
1.2. Subjektyviajai gerovei įtakos turintys kintamieji 17
1.3. Streso įveika 20
1.4. Ryšys tarp subjektyviosios gerovės, streso įveikos strategijų bei sveikatos 
vertinimo 25
2. TYRIMO APRAŠYMAS 28
2.1. Tiriamieji 29
2.2. Tyrimo metodika 30
2.3. Tyrimo eiga 33
2.4. Statistinės duomenų analizės metodai 33
3. TYRIMO REZULTATAI 34
3.1. Subjektyvios gerovės sąsajos su streso įveikos strategijomis 39
3.2. Subjektyvios gerovės sąsajos su savo sveikatos vertinimu 49
3.3. Sveikatos vertinimo sąsajos su streso įveikos strategijomis 50
3.4 Streso įveikos strategijų ir sveikatos vertinimo poveikis subjektyviai gerovei 58
REZULTATŲ APTARIMAS 95
IŠVADOS 98
LITERATŪROS SĄRAŠAS 99
PRIEDAS 108

ĮVADAS
Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje vis labiau populiarėja tyrimai pozityviosios
psichologijos temomis. Mokslininkai nuolat domisi, kurie faktoriai siejasi su aukštesne žmogaus
gerove (Park & Huenber, 2005; Westwood et al., 2004; Oishi & Diener, 2001; Diener & Suh, 2000).
Gerovės sąvoka kaip konstruktas moksliniuose tyrimuose yra sąlyginai naujas – vos 50 metų. Ši
sąvoka apima daug įvairių sričių ir susideda iš daugybės komponentų: fizinė ir psichinė sveikata,
materialinė gerovė, socialinis gyvenimas, savirealizacija. Svarbu paminėti, kad visos šios ir kitos
gyvenimo sritys tiek atskirai, tiek visos kartu turi įtakos bendram gerovės lygiui. Bendrąja prasme,
gerovės sąvoka vartojama kalbant apie laimę bei pasitenkinimą gyvenimu, o mokslininkai gerovę
apibrėžia kaip žmogaus kognityvinį ir afektinį savo gyvenimo vertinimą (Diener, Lucas, & Oshi,
2002). Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, gerovė yra teigiamai susijusi su sveikata. Kuo geresnė
asmens fizinė ir psichinė sveikata, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo teigiamai vertins ir savo gerovę
bei pasitenkinimą gyvenimu. Netgi Pasaulio sveikatos organizacija į sveikatos apibrėžimą įtraukė
gerovės sąvoką, apibrėždama sveikatą kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar
negalios nebuvimą (WHO, 1946). Priešingai, stresas yra neigiamai susijęs tiek su gerove arba
pasitenkinimu gyvenimu, tiek su sveikata. Tai reiškia, kad kuo žmogus daugiau patiria streso, tuo
prastesnė jo gerovė ir sveikata.
Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais jauni suaugusieji patiria vis daugiau ir daugiau
streso. Jaunesniems asmenims daugiausiai streso ir nerimo kelia rūpesčiai dėl darbo, pinigų ir
stabilumo, o vyresniems – jų pačių ir artimųjų sveikata. Tarp pagrindinių jaunų suaugusiųjų
stresorių yra darbo paieška, išsikraustymas iš tėvų namų, taupymas savam būstui, partnerio
paieškos, svarstymai, ar ir kada turėti vaikų ir panašiai.
Be to, šiai amžiaus grupei būdinga prastesnė sveikata ir sveikatai nepalankus bei rizikingas
elgesys. Visų pirma, jauni suaugusieji yra linkę nevalgyti pusryčių, užkandžiauti greitą maistą,
reguliariai nesitikrinti sveikatos, dažniau rūko cigaretes ar marihuaną, bei vartoja alkoholį ar kitus
narkotikus (Bonnie, Stroud, & Breiner, 2015). Taip pat verta paminėti, kad ši amžiaus grupė
pasižymi padidėjusiu psichologiniu pažeidžiamumu bei tam tikrų psichinių sutrikimų prasidėjimu.
Beveik 50% psichinės sveikatos sutrikimų prasideda būtent jaunesniame amžiuje, todėl itin svarbu
analizuoti jaunų suaugusiųjų psichinę sveikatą, gerovę ir ją veikiančius veiksnius.
Jauni suaugusieji – ne tik studijuojantys asmenys, bet jau ir dirbantys. Stresas darbe yra
vienas iš esminių psichinę sveikatą ir gerovę paveikiantis veiksnys. Be to, gana didelė dalis vyresnių
studentų studijas derina su darbu, kas sukelia dar daugiau streso. Jei asmuo nesugeba tinkamai ir
adaptyviai susidoroti su patiriamu stresu, tai gali lemti tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos
pablogėjimą, žemesnį pasitenkinimą savo gyvenimu ir nepilnavertiškumo jausmą.
Lietuvoje didžioji dalis tyrimų subjektyviosios gerovės tema analizuoja studentų arba
vyresnių asmenų gerovę, o tarpinė amžiaus grupė tyrimuose figūruoja žymiai...