Rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo perspektyvos Lietuvoje ir Latvijoje lyginamoji analizė

Ištrauka

Magistro darbas
Rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo perspektyvos Lietuvoje ir Latvijoje: lyginamoji analizė

Turinys
Įvadas 5
Kalbų mokymo(si) politikos teorinė prieiga 8
Tyrimo metodika ir etika 16
Rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo situacijos ir perspektyvų tyrimo rezultatai 19
Statistika ir švietimo politika 19
Švietimo ekspertų įžvalgos 20
Užsienio kalbų mokymo(-si) svarba 20
Užsienio kalbų pasirinkimo kriterijai 22
Rusų kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimas 22
Besimokančiųjų rusų kaip užsienio kalbos mažėjimas 24
Rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos atsisakymo pagrįstumas 25
Rusų kaip antrosios užsienio kalbos atsisakymo aplinkybės 27
Rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo atisakymo pasekmės ir iššūkiai 35
Pasiūlymai tvariam iššūkių įveikimui 41
Diskusija 46
Išvados 49
Šaltiniai 51
Priedai 56

Įvadas
Tyrimo aktualumas ir naujumas. Europos Sąjungoje (toliau – ES) užsienio kalbų
mokėjimas laikomas vertybe, ES kalbų politika grindžiama pagarba kalbų įvairovei visose
valstybėse narėse, o Europos Parlamentas savo 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje „Bendras
holistinis požiūris į Europos švietimo erdvę“ (Europos Parlamento rezoliucija, 2021) pabrėžė
užsienio kalbų mokymosi svarbą, numatydamas, kad valstybės narės turi imtis veiksmų, kad
paremtų kalbinių įgūdžių ugdymą visais švietimo lygmenimis, ypač pradinio ir vidurinio ugdymo
įstaigose. Tačiau kintant geopolitinei situacijai, karo Ukrainoje kontekste ES priklausančių
posovietinės erdvės šalių, kurių bendrojo ugdymo įstaigose didelis skaičius moksleivių,
besimokančių rusų kalbos, viešajame diskurse pastaruoju metu vis dažniau keliamas šios kalbos
mokymo perspektyvų klausimas.
Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ŠVIS) pateikiami duomenys rodo, jog
Lietuvoje 2023-2024 mokslo metais kaip pirmosios užsienio kalbos 99,4 % moksleivių mokėsi
anglų kalbos (309347 moksleiviai iš 311313), tad apie kitų užsienio kalbų mokymąsi bendrąjį
ugdymą teikiančiose mokyklose iš esmės galima kalbėti tik kaip apie antrosios užsienio kalbos
mokymąsi. O antroji užsienio kalba, kurios 2023-2024 mokslo metais mokėsi 67,6% visų antrosios
užsienio kalbos besimokančių Lietuvos moksleivių (102265 moksleiviai iš 151264), buvo rusų
kalba. Nors šalies viešojoje erdvėje kalbama apie rusų kaip antrosios užsienio kalbos besimokančių
moksleivių skaičiaus mažėjimą, ŠVIS duomenys rodo, jog šis mažėjimas nėra drastiškas. Per metus
tokių moksleivių skaičius sumažėjo tik 7841 moksleiviu, nes 2022-2023 mokslo metais rusų kaip
antrosios užsienio kalbos mokėsi 110106 moksleiviai. Tiesa, reikia paminėti, kad šis skaičius sudarė
72,9% visų antrosios užsienio kalbos besimokiusių bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių, kurių
tais mokslo metais iš viso buvo 150934. Tad lyginant procentines rusų kaip antrosios užsienio kabos
besimokančiųjų skaičiaus išraiškas, per metus šis skaičius sumažėjo 5,3%. Galima daryti prielaidą,
jog toks pokytis, kuriam galėjo turėti įtakos 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėto karo Ukrainoje
kontekstas, Lietuvos politikų ir švietimo politikos formuotojų vertinamas kaip nepakankamas, nes
viešajame diskurse nuolat minimas ketinimas siekti mažinti rusų kaip antrosios užsienio kalbos
mokymo apimtis bendrojo ugdymo mokyklose, o kai kuriais atvejais - net atsisakyti šios kalbos
mokymo, tačiau su tuo susijusių teisės aktų šio darbo rengimo metu Lietuvos Respublikos Seime
svarstyta nebuvo. Taigi mūsų šalyje rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymas - aktuali ir plačiai
viešojoje erdvėje aptariama tema, tačiau ją analizuojančių mokslinių tyrimų kol kas nėra publikuota,
todėl tampa svarbu tirti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo esamą situaciją bei ateities
perspektyvas Lietuvoje. Taip pat vertinga analizuoti padėtį šalyse, kuriose panaši švietimo politika
rusų kaip užsienio kalbos mokymo atžvilgiu.
Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, jog remiantis Latvijos Oficialiosios statistikos portalo (toliau –
OSP) 2023 metų duomenimis, Latvijoje rusų tautybės gyventojų dalis sudaro 23,7% populiacijos,
kai tuo tarpu Lietuvoje rusų tautybės gyventojų yra tik 5,1% (Lietuvos OSP 2023 m. duomenys), tad
esama tam tikrų skirtumų ir švietimo lauke, tačiau rusų...