Romos teisinės kultūros fundamentas ir jo įtaka kitoms šalims pagal XII lentelių įstatymus

Ištrauka

ĮVADAS
Temos naujumas ir aktualumas. Dvylikos lentelių istatymai — originalus ankstyvosios
Romos respublikos ekonominių santykių, socialinės struktūros, teisinių normų nagrinėjimo
šaltinis. įstatymai buvo leidžiami aštrios patricijų ir plebėjų kovos laikotarpiu; pastarieji stengėsi
jgyti teisę naudotis visuomeninėmis žemėmis, siekė, kad būtų panaikinta skolinė vergovė, norėjo
politinės lygybos su patricijais. Pagal tradiciją plebėjų reikalavimu 451 m. pr. m. e. buvo
sudaryta 10 decemvirų komisija, kuri turėjo surašyti teisės normas. Darbą 450 m. pr. m. e. baigė
kita komisija, i kurią jėjo 5 decemvirai iš patricijų ir 5 iš plebėjų. 449 m. pr. m. e. bendri patricijų
ir plebėjų jstatymai buvo iškalti dvylikoje varinių plokščių ir iškabinti forume . Teksto originalo
neišliko, ir istatymai buvo atkurti pagal Respublikos pabaigos bei Imperijos laikų autorių citatas
ir atpasakojimus. Istatymais buvo jteisinta ir ginama neribota privatinė „kviritinė" (t.y. Romos
piliečių) žemės, gyvulių, produktų nuosavybė, kuri galėjo būti paveldima pagal testamentą.
Tačiau dar nebuvo atsisakyta ir kai kurių gimininės nuosavybės apraiškų, bendruomeninio žemės
naudojimo. Dvylikos lentelių jstatymuose nustatyta patricijų ir plebėjų, patronų ir klientų,
laisvųjų ir vergų teisinė padėtis ir konstatuojamas žiaurios skolinės teisės galiojimas. Aiškiai
matyti pagrindinė teisinių normų raidos tendencija: juridiškai jteisinti vergų beteisiškumą,
išstumti juos iš pilietinio ir politinio gyvenimo. Kaip matyti iš toliau pateikiamų jstatymų,
Romoje galiojo griežta skolinė teisė, pasižymėjusi dideliu archaiškumu lentelė). Kreditorius
turėdavo teisę parduoti savo skolininką, galbūt bendruomenės narj, visam laikui i svetimą šalj
„už Tiberio" (III, 5 lentelė). III lentelės nurodymo (5 ir 6 str.), jog skolininkas galėjo būti
baudžiamas mirtimi, nepatvirtina kitų šaltinių duomenys. II m. e. m. rašytojas Aulas Geli jus
rašo — „neskaičiau ir negirdėjau, kad senovėje kas nors („Atikos naktys, XX, I, 48) būtų
sukapotas". Matyt, skolinės teisės teikiama galimybė panaudoti skolininko darbą kreditoriui
būdavo naudingiausia. Už pavaldžių asmenų arba vergų nusikaltimus būdavo keliami ieškiniai
dėl patirto nuostolio, pagal kuriuos namų savininkas ar vergo savininkas turėdavo arba atlyginti
padarytą žalą, arba atiduoti patj kaltąjj (tie) ieškiniai nustatyti arba istatymų, arba pretoriaus
edikto (nutarimo). Ieškiniams, nustatytiems jstatymų, priklauso, pavyzdžiui, ieškinys dėl
vagystės, ivestas XII lentelių istatymų.) Dvylikos lentelių istatymų straipsniuose yra duomenų,
leidžiančių apibūdinti V a. pr. m. e. nuosavybės formas. Pilietinę (kviritinę) žemės, produktų,
kilnojamojo turto nuosavybės formą griežtai gynė atitinkami jstatymų straipsniai. Žemė ir
kilnojamasis turtas, kaip privatinė nuosavybė, galėjo tymai saugojo ir bendruomeninj žemės
naudojimą: sklypo savininkas negalėdavo! isirengti dirbtinės drėkinimo sistemos, pakeisti
gamtinių vandenų tėkmės (VII lent.,! 8 b). Kai kuriuose straipsniuose matyti tais laikais dar
gyvavusios gimininės nuosa-1 vybės bruožų (V lent., 5). Istatymai rodo buvus ypatinga
privatinés nuosavybés] Saltini - senaties teise: po dveju metu naudojimosi Zemès sklypu pilietis
pasidaro jo savininku (VI lent.).
Objektas: XII lenteliu istatymai.
Tikslas: Isanalizuoti, palyginti ir ivertinti Romos teisines kulturos fundamenta ir jo itaka
kitoms salims pagal XII lenteliu istatymus.
Metodai: mokslines literaturos analize, sisteminimas, lyginimas, apibendrinimai.