Robert Levis „Kultūros troškimas”. Teksto suvokimas

Ištrauka

Atidžiai perskaitykite tekstą ir atsakykite į pateiktus klausimus bei atlikite užduotis.
Robert Levis
Kultūros troškimas
1 Visi mes esame gimę vienokio ar kitokio klimato zonoje ir turime prie jos
prisitaikyti; visi kalbame gimtąja kalba, gerbiame tam tikrus įstatymus, papročius bei
tradicijas ir jų laikomės – šiuo požiūriu visi esame kultūros žmonės. Tai reiškia, kad
kai išreiškiame troškimą tapti kultūringi ar su pasigėrėjimu atsiliepiame apie žmogų,
kuris jau toks yra, iš tiesų turime galvoje dalykus, esančius toli už ribų to, ką
natūraliai įgyjame dėl savo gimimo ir auklėjimo aplinkybių.
2 Žodyne kultūringas žmogus apibūdinamas kaip žmogus, kuris domisi ir yra
susipažinęs su tuo, ką įprasta laikyti tobuliausia menų, literatūros, elgesio ir mokslo
dalimi. Kadangi gyvenimo pradžioje mes visi, suprantama, esame nekultūringi,
kultūros siekti skatina kone tikėjimo veiksmas; kultūringuose žmonėse įžvelgiame
pažadą, kad tokie galime tapti ir mes. Pradžioje mes, naujokai, patiriame rimtų savo
tikėjimo išbandymų, nes nepaisant geriausių mokytojų ir didingiausių veikalų niekas
negali už mus suprasti to, ką trokštame suprasti patys. Jei norime susikurti prasmingus
santykius su tuo, kas kultūroje tobuliausia, privalome užmegzti gyvybingus santykius
su kultūros darbais (tai sunki užduotis, reikalaujanti imtis vieno kūrinio po kito); tik
taip galime atskleisti tai, kas juose esmingai išsiskiria, ir integruoti į savo sąmonės
struktūras.
3 Daugelis mūsų gana neblogai suvokiame, ką ,,pirmiausia“ turi daryti žmogus,
panoręs tapti kultūringas: lankyti meno galerijas, skaityti žymiausius pasaulio
literatūros kūrinius ir klausytis geriausios pasaulio muzikos. Juo labiau stengsimės,
juo (proporcingai savo geb÷jimams ir atkaklumui) kultūringesni darysimės, ir šis
procesas truks visą gyvenimą.
4 Tačiau mes taip pat žinome, kad žmogus iš prigimties (o tai bendra visoms
kultūroms) linkęs vengti sunkių darbų ar išvis apsieiti be didelių pastangų. Juk
tikriausiai kiekvienas mūsų kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu esame apsimetę puikiai
išmaną vertingą kultūros reiškinį, nors iš tiesų nepasistengėme nuodugniai jį
perprasti? Tiesą sakant, mes taip be saiko vertiname ,,kultūringo žmogaus“ vardą,
kad, norėdami patys būti juo pavadinti, įpratome griebtis įvairiausių gudrybių ir eiti
trumpesniu keliu (skaityti ,,trumpas“ meno, muzikos ir pan. istorijas ar žiūr÷ti filmą,
pastatytą pagal knygą, kurios neperskait÷me iš tingumo); nors ir rizikuojame, kad mus
demaskuos tikresni ar geresni už mus ,,kultūros žmonės“, kuriuos esame linkę
patogiai painioti su savimi.
5 Be abejo, kiekviename amžiuje yra ir buvo paviršutiniškų plepių bei diletantų,
kurie dėl visiems suprantamų priežasčių sukūrė gausią nepasitikinčių kultūra skeptikų
grupę, suteikusią blogą vardą ir pačiai kultūrai. Arthuras Koestleris knygoje
,,Sukūrimo veiksmas“ (The Act of Creation) pažymėjo, kad snobas yra tas, kuris
skaitydamas Dostojevskį jaudinasi ne dėl to, ką skaito, o dėl to, kad štai jis skaito
Dostojevskį; Koestleris kalba apie žmones, kuriems kultūra tolygi valiutai, o jos
sukaupimas prilygsta galiai bei statusui. Mums visiems pažįstami žmonės (be abejo,
ne mes), kurie mieliau nori būti pamatyti prestižinėse meno galerijose, negu stengiasi
pamatyti, kuo menas prestižinis, ar kurie nori būti pastebėti lankantys operą, bet visai
nesistengia įžvelgti, kas gi yra operos menas. Mūsų namų lentynose stovinčios
,,geros“ knygos ir klasikinės muzikos įrašų rinkiniai gali atspindėti mūsų pretenzijas ir
(arba) geriausius ketinimus; bet gali būti, kad iš tiesų turime rimtų ketinimų ir norime
įtraukti visa tai į svarbiausius savo darbus.
6 Daug peno mintims suteikia žodžio ,,kultūra“ vartojimas biologijos
mikroorganizmų kontekste. Kalbame apie auginamą bakterijų kultūrą ar apie šios
kultūros sąlygotus produktus bei auglius. Jei pradėsime apie kultūros darbus mąstyti
kaip apie sėklas, kurias sėjame savo susidomėjimu, o jų dygimą ir lapojimą susiesime
su darbu bei rūpesčiu,...