RNR ir oligonukleotidų taikymas genų terapijoje

Ištrauka

Genetika
RNR ir oligonukleotidų taikymas genų terapijoje
Referatas

Turinys
Įvadas: genų terapija........................................................................................................................3
Nekoduojančios nukleorūgštys ir jų veikimo mechanizmai organizme..........................................4
Mažosios RNR.............................................................................................................................4
miRNR sintezė ir veikimo mechanizmas.................................................................................4
siRNR sintezė ir veikimo mechanizmas...................................................................................7
miRNR ir siRNR skirtumai......................................................................................................8
miRNR ir siRNR kaip terapijos priemonė...............................................................................9
siRNR kūrimas gydymo tikslais.............................................................................................10
miRNR kūrimas gydymo tikslais...........................................................................................12
siRNR ir miRNR kūrime taikomos cheminės modifikacijos.................................................13
siRNR ir miRNR pristatymas.................................................................................................15
siRNR ir miRNR gydymo klinikinės studijos........................................................................21
Kitos genų terapijoje naudojamos RNR molekulės...................................................................21
Antiprasminiai oligonukleotidai.............................................................................................22
Aptamerai...............................................................................................................................22
Ribozimai...............................................................................................................................23
Išvados...........................................................................................................................................24
Naudota literatūra..........................................................................................................................25

Įvadas: genų terapija
Genų terapija – tai eksperimentinis gydymas, kuris atliekamas įvedant naują koduojančią ar ne
genetinę medžiagą į asmens ląsteles. Nauja genetinė medžiaga gali pakeisti pakitusį, savo
funkcijos neatliekantį, geną arba nuslopinti pakitusio geno raišką organizme. Tai atliekama
siekiant gydyti ar išvengti ligos (Shum, Rossi, 2015).
Pirmuoju genų terapijos atveju, dažniausiai į organizmą yra įvedama DNR molekulė. Nuoga
DNR dėl savo dydžio, hidrofilinės prigimties, neigiamai įkrautų fosfatų grupių, degraduojančio
nukleazių poveikio negali efektyviai patekti į ląsteles. Dėl minėtų priežasčių, pernešimui yra
naudojami specialūs nešėjai, tokie kaip vektoriai, kurių uždavinys nepažeistą genetinę medžiagą
nunešti į tikslinę vietą. Vektoriai gali būti virusinės ir ne virusinės kilmės. Vektoriai turi
pasižymėti: efektyvumu, specifiškumu, saugumu, grynumu, stabilumu, tiksliniu pristatymu ir
šalutinių efektų nebuvimu (Thomas et al, 2003).
Kita genų terapijos kryptis yra įvesti į organzimą nekoduojančią genetinę medžiagą, kuri
reguliuoja genų raišką. Yra žinoma daug metodų, kurių metu yra panaudojami nekoduojantys
oligonukleotidai: mažos interferuojančios RNR, antiprasminiai oligonukleotidai, aptamerai,
ribozimai (Shum, Rossi, 2015). Būtent šie nekoduojantys oligonukleotidai, jų veikimo
mechanizmai ir genų terapijos klinikinis pritaikymas bei perspektyvos bus aprašomos šiame referate.