Ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys

Ištrauka

1.ĮVADAS
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti
įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar
atsakovu teisme. Pirminės juridinių asmenų klasifikacijos kriterijai yra: atsakomybės pagal
prievoles ribos ir teisnumo turinys. Pagal pirmąjį kriterijų juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir
neribotos civilinės atsakomybės, o pagal antrąjį - į viešuosius ir privačiuosius. Šio rašomojo darbo
tikslas – nusakyti ir apibūdinti ribotos bei neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis.
Darbas susideda iš dviejų skyrių: pirmajame nagrinėjami neribotos atsakomybės, o antrajame –
ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys.
Turtinė atsakomybė yra viena svarbiausių verslo organizavimo aplinką apibūdinančių
sąlygų. Juridinio asmens valios autonomiškumo ir turto atskirumo klausimai glaudžiai susiję su
juridinio asmens atsakomybe pagal prievoles. Kaltė yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.
Juridinio asmens valios autonomiškumo koncepcija pagrindžia ir juridinio asmens kaltę, o atskiras
turtas suteikia galimybę patenkinti prievoles, todėl juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam
nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Tačiau jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka
neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens
dalyvis. Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio
prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba
juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

1.2.Juridinis asmuo
Juridinis asmuo – teisės subjektas (kaip ir fizinis asmuo); asmuo (organizacija), kuriam
teisės normos (įstatymai) pripažįsta juridinio asmens statusą. Teisinį asmens subjektiškumą nustato
nacionalinė teisė.
Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo
vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Ji turi savo vidaus taisykles,
nuostatus, tvarkas, valdymo institucijas, sąskaitą.
Pagal pavadinimą juridinis asmuo atskiriamas nuo kitų juridinių asmenų. Juridinio asmens
pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė; jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito
asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens, neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai
moralei, klaidinti visuomenės.
Valstybėje yra įprasta veiklos reglamentacija, juridinių asmenų registracija, veiklos sąlygų
nustatymas, ribojimai. Valstybinės institucijos arba organizacijos, kurioms valstybė deleguoja
specialias funkcijas, tvirtina juridinių asmenų nuostatus (įstatai), renka informaciją, nustato jos
atnaujinimo reikalavimus, išregistruoja asmenis. Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga
(registro tvarkytojas) yra valstybės institucija. Juridinis asmuo turi būti įregistruotas specialiame
(Lietuvoje - juridinių asmenų) registre, kur įrašomi juridiniai asmenys, kaupiami duomenys bei
dokumentai apie juos.
Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus
įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Kaip oficiali organizacija juridinis
asmuo turi savo vadovą, valdymo institucijas, privalo registruoti savo narius bei išpildyti kitas
veiklos sąlygas.
Lietuvoje juridinio asmens subjektiškumą reguliuoja LR Civilinis kodeksas (Antroji knyga
"Asmenys", II dalis "Juridiniai asmenys").
1.3.Ar juridinio asmens samprata pasmerkta išnykti?
Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Juridinio skyriaus
vedėjo, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros
doktoranto Tomo Labanausko teigimu, dabartinėje teisėje formuojasi teisinga samprata, kad
pagrindinis teisės subjektas turi būti pagrindinis ekonomikos subjektas, o ne formaliai išskirtas
juridinis asmuo.