Renginių scenarijus: Kalėdinis šventės scenarijus

Ištrauka

Kalėdinis scenarijus.
(mažų vaikų šokis, siaučia pūga)
Pagrindinė šokėja Dominika
DOMINIKA. Kai pūgos išdainuos / Advento vakarus
Ir kasdienybės sumaištį padengs balta tyla...
Stebėsis žvaigždės paslapties didybe, / Kuri sujungia Dangų su žeme...
Ar mus pažadins Dieviškas beldimas, Ar atsiversim ATĖJIMUI?
( galbūt šnekės mažiukai)
( Pasirodo Vilkas ir Raudonkepuraitė)
RAUDONKEPURAITĖ. Pagaliau pūga nurimo. Bet man nuo to nei kiek ne geriau. Takelius
užpustė. Nematyti jokio pėdsako. Jaučiuosi čia visiškai viena... Ir kaipgi aš dabar surasiu kelią pas
močiutę? O jei kada ir pavyktų surast kokį visų pamirštą takelį, bandelės bus seniai į ragą
sušalusios. Ach, kokia aš nelaiminga. ( apsidairo) Vaje, ir temti pradeda... Ką gi man dabar
daryti??? O kas ten priešais žiba??? Gal kokia trobelė? Užeisiu sušilti, ir kelią man parodys.
( iššoka vilkas) Raudonkepuraitė išsigąsta
VILKAS. ( trina rankas, kalba sau) Kas galėjo pagalvoti, kad po šitiek bado dienų pagaliau manęs
verta vakarienė pati į dantis ateis...
RAUDONKEPURAITĖ. (stengiasi būti maloni). Laba diena, pone... pone...
VILKAS. (Įžūliai) Vilkas, panele. Ir ne diena laba, o vakaras. Tai kur keliaujam, gražuole, tokiu
pavojingu metu? Ar nebijai būdama tokia čiuplutė, dailutė, skanutė, tfu... ne taip norėjau pasakyti,
viena po miškus bastytis?
RAUDONKEPURAITĖ. Aš pasiklydau, pone Vilke. Pūga takelius užpustė, o pas močiutę prieš
šventes vis tiek turiu nueiti. Gal tu man galėtum padėti.
VILKAS. (laižosi). Mielai padėsiu. Jau kaip aš tau padėsiu... ( pats sau) tikrai tave suėsiu... O kaip
tu man atsilyginsi???
RAUDONKEPURAITĖ. Pone Vilke, jei tik man pavyktų išsikapstyti iš šio miško, padarysiu viską,
kad jūsų Kalėdos būtų pačios sočiausios, pačios šviesiausios, pačios šilčiausios...
VILKAS. Pirmiausia eik tiesiai, prie storojo ąžuolo pasuk į kairę, po to vėl į kairę, dar šiek tiek
tiesiai, o gal ir netiesiai, paskui apsisuk, tik nepargriūk...
(Raudonkepuraitė jau nebeklauso, nubėga)