Renginio scenarijus Kalėdos

Ištrauka

Kalėdinis scenarijus
Sugalvok man vakarą su žiburiu, / Mintį sugalvok tu mano sielai
Vieną kartą toks gyvenimas atėjo, / kad man žodžių nebėra kalbėti.
Lygios man atrodo naktys, lygūs žodžiai / lygūs lyg nupjautas vasarojus,
Lyg man būtų viskas, o aš nieko, / nieko neturėčiau.
Nesakyk man nieko gero, nieko / man nereikia man iš žodžių:
Kaip atskridęs juodas varnų pulkas man akis tie žodžiai iškapoja.
Ar jauti, kaip kalbinu tave, kaip tyliai, / kalbinu taip tyliai, taip lyg nekalbu:
Taip kalbu, kaip liečia nendrė / nendrę, pučiamą į rudenį.
Tu rasa suvilgyk mano sielą, / kol išauš, kol užsimerksiu rytdienai:
Pučia vėjas vakarą link miško, / pučia žiburį į kelio pusę.
(skamba giesmė „Tyli naktis“)
Snaus prie kelio berželio šakelės pastirę. / Į bažnyčią tvins žmonės – pritvins kaip vandens.
Sniegas kris tokis baltas, palaidas ir tyras / Pernakt... Ir išvargintą žemę pridengs.
Į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias, / Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt.
Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios - / Mes galėsime kelt ir panešti dar daug.
Užgimimas atžengia į žemę ir taikos / Žmogaus iškamuoto pažaist likimu –
Žada meilę, ramybę ir duoną, ir taiką, / Reiškia, didelę laimę parnešt į namus.

Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim - / Prakartėlėj Dievulis ant šieno šypsos.
O snaigės... Jūs kriskite tyros ir skriskit, / Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos.
(visi susiburia aplink kalėdinį vainiką)
Adventas. Tyla miške. Giesmės, rimtis kaimo trobose. Žmogus pakviestas susikaupti savyje,
patylėti pasinėrus į dvasios rimtį, nuskaidrinti širdį ir mintis.
Kūčių vardas kilęs iš ritualinio patiekalo – kūčios. Kūčias šventė dar iki krikščionybės įvedimo.
Manoma, kad šis žodis pradėtas vartoti XII amžiuje. Senajame kalendoriuje šios šventės buvo
senųjų metų palydėjimas ir naujųjų sutikimas.