Rėminė klimato kaitos konvencija

Ištrauka

Tarptautinės teisės savarankiškas darbas
Rėminė klimato kaitos konvencija

TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………….. 3
1. Rėminės klimato konvencijos priėmimo pagrindai………………………. 4
2. Tarptautinių teisinių santykių reguliavimas……………………………… 5
3. Tarptautinių teisinių santykių reguliavimo apimtis bei taikymo sritis… 6
4. Tarptautinių teisinių santykių subjektai………………………………….. 7
5. Konvencija nustatytos teisės ir įsipareigojimai………………………….. 8
IŠVADOS………………………………………………………………….. 10
NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………. 11

ĮVADAS
Darbo tikslas – išanalizuoti Rėminės klimato kaitos konvenciją taikant tarptautinius teisės aktus.
Uždaviniai:
Pristatyti konvencijos priėmimo pagrindus;
Apibūdinti tarpautinius santykius konvencijoje, santykių subjektus;
Apibrėžti konvencija nustatytas teises ir įpareigojimus.
Darbo metodas – teisinė analizė.

1.Rėminės klimato kaitos konvencijos priėmimo pagrindai
1992 metų birželio 3-14 dienomis Rio de Žaneire vyko Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros
konferencija, kitaip dar žinoma kaip Žemės susitikimas arba Rio konferencija. Šią konferenciją
organizavo Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa, dalyvavo 172 valstybių atstovai, kurie
priėmė tris teisiškai neįpareigojančius dokumentus. Konferencija buvo skirta aptarti aplinkos
apsaugos klausimus, taigi jos metu buvo priimta Rėminė klimato kaitos konvencija.
Klimato kaita yra vienas didžiausių iššūkių, kuriuos žmonijai teks spręsti artimiausioje
ateityje. Apie vykstančią klimato kaitą liudija kylanti temperatūra, tirpstantys ledynai ir
dažnėjančios sausros bei potvyniai. Visai planetai ir ateities kartoms kyla didžiulis pavojus, todėl
pasaulio šalys privalo imtis neatidėliotinų veiksmų.
Prie kovos su klimato kaita ypač prisideda Europos Sąjunga, tame tarpe ir Lietuva, jau
kelerius metus kovojama su klimato kaita tiek Sąjungos, tiek tarptautiniu lygmeniu. ES stengiasi
pažaboti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visose savo veiklos srityse siekdama
efektyviau vartoti mažiau taršią energiją, kurti švaresnes ir labiau subalansuotas transporto
sistemas, skatinti įmones atsakingiau elgtis su aplinka neribojant jų konkurencingumo, užtikrinti
ekologišką žemės naudojimo planavimą ir žemės ūkį ir sukurti moksliniams tyrimams ir
inovacijoms palankias sąlygas.
Taigi, pagrindinė sutartis, siekiant mažinti šiltnamio efektą pasaulyje – Rėminė klimato
kaitos konvencija. Šia konvencija buvo priimtas ir kitas svarbus dokumentas – Kioto protokolas.
Šiuo protokolu taip pat siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu. Jis buvo priimtas 1997 m.
vykusioje trečiojoje konvencijos Šalių konferencijoje Kioto mieste. Protokolas įpareigojo
išsivysčiusias šalis per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. sumažinti šiltnamio efektą
sukeliančių dujų išmetimus 5,2 % lyginant su 1990 m. kiekiu. 2012 m. pabaigoje jo galiojimas
buvo pratęstas dar aštuoneriems metams iki 2020-ųjų. Kioto protokolas įsigaliojo 2005 m.
vasario 16 d., devyniasdešimtą dieną po to, kai protokolą ratifikavo Rusija, kurios CO² išmetimai
sudaro 17,4 % viso pasaulinio kiekio. Tokiu būdu buvo įvykdyta Kioto protokolo sąlyga, pagal
kurią jį ratifikuoti turi ne mažiau kaip 55 Jungtinių Tautų bendrosios klimato konvencijos šalių.