Religinių bendruomenių teisinis statusas

Ištrauka

Religinių bendruomenių teisinis statusas LT

Turinys
TURINYS 1
ĮŽANGA 2
1. RELIGIJOS SAMPRATA 4
2. ISTORINĖ RELIGIJOS RAIDA LIETUVOJE 8
2.1.PIRMOSIOS RELIGIJOS UŽUOMAZGOS 8
2.2. BALTŲ PASAULĖŽIŪRA 9
2.3.VALDOVŲ BANDYMAI KRIKŠTYTIS 11
2.4. KRIKŠČIONYBĖS PRIĖMIMAS 12
2.5. REFORMACIJA, KONTRREFORMACIJA, JĖZUITŲ ORDINAS 13
2.6.KATALIKŲ BAŽNYČIOS RAIDA RUSIJOS IMPERIJOS SUDĖTYJE 15
2.7. KATALIKŲ BAŽNYČIA NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE 15
2.8. BAŽNYČIA TARYBŲ SĄJUNGOS OKUPUOTOJE LIETUVOJE 16
2.9. ANTROSIOS SOVIETŲ OKUPACIJOS ĮTAKA KATALIKŲ BAŽNYČIAI 17
3.RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMAS 18
3.1. RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO BENDRI BRUOŽAI IR PRIĖMIMO PAGRINDAI 18
3.2. TRADICINĖS IR NETRADICINĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖS 19
3.3. TIKĖJIMO LAISVĖS UŽTIKRINIMAS 21
3.4. RELIGINIŲ APEIGŲ ATLIKIMO TVARKA 21
3.5. RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ TURTAS, ŪKINĖ IR LEIDYBOS VEIKLA 22
3.6. RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ, BENDRIJŲ DARBUOTOJŲ SOCIALINIS APRŪPINIMAS IR JŲ DARBO TEISINIS
REGULIAVIMAS 22
3.7. RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ, BENDRIJŲ IR CENTRŲ ŠVIETIMO, LABDAROS IR TARPTAUTINIO
BENDRADARBIAVIMO VEIKLA 23
3.8. JURIDINIO ASMENS TEISIŲ SUTEIKIMAS TRADICINĖMS IR NETRADICINĖMS RELIGINĖMS
BENDRUOMENĖMS IR BENDRIJOMS 23
3.9. TRADICINIŲ IR VALSTYBĖS PRIPAŽINTŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ IŠIMTINĖ TEISĖS 24
4. NETRADICINĖS RELIGIJOS IR SEKTOS SANTYKIS 26
4.1. SEKTOS SĄVOKA, PAGRINDINIAI BRUOŽAI, SEKTANTIŠKI JUDĖJIMAI LIETUVOJE 27
4.2.SEKTA KAIP DEVIANTINĖ GRUPĖ 28
5. PLIURALISTINĖ VISUOMENĖ IR RELIGIJA 29
IŠVADOS 30
SUMMARY 32
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 34

Įžanga
Kad ir kaip toli žvelgtume atgal, net prieš ankstyviausius rašto
paminklus rastume įrodymų, kad religija buvo viena iš svarbiausių
gyvenimo sričių. Gyvybės ir mirties paslaptis, gyvenimo sunkumai
žmoniją nuolat skatino veržtis į kažką, prie kokios nors esybės anapus,
kuri visa tai įprasmintų. Pasakyta: ‘’Nesupratęs žmonių tikėjimų,
nesuprasi žmonijos’’.
O kaip religija siejasi su teise? ‘’Jos yra susijusios labai glaudžiai,
juk tradiciniai bendruomenės simboliai, tradiciniai įvaizdžiai ir
metaforos visų pirma buvo religinės ir teisinės.Bet XX a. religija
pirmąkart tapo iš esmės privačiu reikalu, o teisė- visų pirma praktinio
tikslingumo problema. Tačiau negalima būtų teigti, kad ryšys buvo
visiškai nutrauktas. Teisę traktuoti kaip kokioje nors šalyje veikiančių
įstatymų leidybos, administracinių ir teisminių normų , procedūrų ir
techninių įgūdžių masę nėra visiškai tikslu, nes įstatymu turi būti
tikima, kitaip jis nebus veiksmingas, toks santykis su įstatymu apima
ne tik protą, bet ir jausmus, intuiciją bei tikėjimą, jis apima pilnatvišką
socialinį įsipareigojimą’’.
Naujose Rytų Europos konstitucijose bažnyčios ir valstybės
atskyrimas piešiamas šviesiomis spalvomis, nors daugelis konstitucijų
ir neįvardina vienintelės valstybinės religijos, reikia pripažinti, jog
bažnyčia ir valstybė yra susijusi nematomais stipriais saitais,
besitęsiančiais daugybę šimtmečių ir yra neatsiejama žmonių
gyvenimo dalimi. Komunizmo eros konstitucijos nustatė griežtą ribą
tarp bažnyčios ir valstybės, dvasininkai net buvo įpareigoti pranešti
apie savo parapijos narius slaptoms valstybės institucijoms. Šiandien
viskas yra kitaip, tačiau pasaulyje išlieka labai skirtingas teisinis
bažnyčios ir valstybės santykio reguliavimas.
‘’Konstitucinė religijos ir valstybės atskyrimo doktrina JAV yra
gana plačiai išvystyta, tačiau net ten ‘’siena’’ tarp bažnyčios ir
valstybės visiškai jų neatskiria. (Tėvams, siunčiantiems savo vaikus
mokytis į religinio pobūdžio mokymo instituciją, kartais yra
palengvinama mokesčių našta ir t.t.)’’.