Reformacija - jos atsiradimo priežastys, kryptys ir istorinė reikšmė

Ištrauka

Turinys
1. Įvadas 3
2. Protestantizmo atsiradimas 4
3. Reformacija Vokietijoje ir Martynas Liuteris 5
4. Reformacijos prielaidos Šveicarijoje 8
5. Svarbiausi Kalvinizmo ypatumai 9
6. Henriko VIII reformacija Anglijoje 10
7. Kontrreformacija 12
8. Protestantizmas Lietuvoje 13
9. Išvados 15
10. Literatūros sąrašas 16

1.Įvadas
Darbe bus atskleista kodėl skilo katalikų bažnyčia, kas yra reformacija, jos sroves-
liuteronizmą, anglikonybę, kalvinizmą, reformaciją Šveicarijoje, kaip susiformavo, kokią
įtaką jos darė žmonėms, pasauliui, kultūrai. Taip pat aptarta kuo protestantizmas skiriasi nuo
katalikų tikėjimo, kas buvo reformacijos pradininkai, ką jie teigė ir kokie buvo jų tikslai
keičiant bažnyčią. Trumpai papasakosiu kas yra kontrreformacija, priešingas reformacijai
reiškinys, kaip tie žmonės kovojo su reformacija. Referate bus parašyta ir apie reformaciją
Lietuvoje, kokie jos padariniai, kokia įtaka Lietuvai buvo padaryta, kas žymiausi atstovai.
Manau, visa tai turėtų būti aktualu tiems žmonėms, kurie domisi istorija, religija, įdomu tai
kas buvo praeityje, kokie žymūs praeities žmonės turi įtakos dabartiniams mūsų gyvenimams.
Referato tikslas – apibūdinti aiškiai ir istoriškai reformaciją, jos atsiradimo priežastis,
reformacijos kryptis nagrinėjant įvairią literatūrą ir skirtingus šaltinius.

2.Protestantizmo atsiradimas
Katalikų bažnyčios vienybę silpnino 1378-1417 m. Didysis skilimas, kurio metu būdavo
renkami 2-3 popiežiai. Dar XIV a. pab. Džonas Viklifas reikalavo panaikinti bažnytinę
žemėvaldą ir kai kurias apeigas, teigė, kad pasaulietinė valdžia yra aukštesnė nei dvasinė. Dėl
renesanso įtakos XVI a. didesnėje Europos dalyje vyksta visuomeninis, politinis ir ideologinis
judėjimas dėl religijos atnaujinimo ir katalikų bažnyčios pertvarkymo. Judėjimas buvo
pavadintas reformacija. Žmonių jau nebetenkino aklas tikėjimas Bažnyčia ir jos mokymu.
Atsiranda kritiškas požiūris į Bibliją, nepasitenkinama oficialiais teologų aiškinimais. Romos,
kaip krikščioniškosios Europos sostinės, autoritetas vis labiau ir labiau smunka. Nuo
1516 m. Prancūzijos karalius pats savarankiškai skiria savo karalystėje vyskupus. Žmones
apima nepasitenkinimas ir nusivylimas dėl nuolat didėjančių mokesčių, pinigų rinkimo
bažnyčių ar rūmų statybai. Dvasininkų gyvenimas toli gražu neatitiko Evangelijoje skelbiamo
taikstymosi su neturtu. Vis tai lėmė reformacijos atsiradimą.