REFERATAS XIX a. VIENA – VOKIŠKOSIOS KULTŪROS ŽIDINYS

Ištrauka

VOKIETIJOS ISTORIJA
REFERATAS: XIX a. VIENA – VOKIŠKOSIOS KULTŪROS ŽIDINYS

Įvadas
Austrijos sostinė Viena (Wien, 1,55 mln. gyv.) išaugo iš III a. įkurtos karinės romėnų pasienio
stovyklos Vindobonos (Vindobobona). V a. žlugus Romos imperijai, ir Vindobona patyrė
nuosmukį. Miestas atsigavo, kai Austrijos markgrafai iš Babenbergų dinastijos maždaug 1150 m.
nusprendė perkelti savo rezidenciją į Vieną. Vėliau ji tapo kitos galingos dinastijos – Habsburgų,
rezidencija ir jų imperijos sostine. Viena Europoje labai išgarsėjo tada kai 1529 ir 1683 m. jai
pasisekė atremti dvi turkų apgultis. Taip Viena tapo krikščioniškojo pasaulio centru Rytų Europoje.
1918 m. žlugus Habsburgų imperijai, Viena tapo Austrijos Respublikos sostine.

1.Napoleonas Vienoje ir 1848 m. revoliucija
Susivienijimo karų laikotarpiu Viena buvo du kartus su savo kariauna užėmęs Napoleonas.
Pirmasis užėmimas įvyko 1805 m. lapkričio 13 d. kuris praėjo be kovos. Trys prancūzų maršalai
atėjo Taborbrüko tiltu (tuometinis smarkiai ginamas Dunojaus tiltas) nešini baltomis vėliavomis ir
įtikino austrų vadovaujančiuosius asmenis savo kalbomis jog karas jau pasibaigė. Tuo pat metu
įslinkusi prancūzų kariuomenė vietos gyventojų buvo sutikta smalsiai ir visiškai be jokio
pasipriešinimo. Napoleonas apsigyveno Schönbrunn rūmuose. Jis netgi leido 10.000 Vienos
nacionalinės kariuomenės vyrų vaikščioti apsiginklavus o kai N. Bonapartas atsitraukė tai jis paliko
austrų kariuomenei nesunaikintą ginklų arsenalą. Prieš tai tarp Prancūzijos ir Austrijos buvo
paskelbta Pressburgo taika.