REABILITACIJOS PLANAVIMAS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKAMS

Ištrauka

REABILITACIJOS PLANAVIMAS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKAMS
Socialinės reabilitacijos darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. Fizinio, psichologinio ir socialinio funkcionavimo ribotumai 4
2. Reabilitacijos priemonės 7
3. Įgalinančios pobūdžio paslaugos 9
4. Analizė. Teisinės, organizacinės prielaidos ir galimybės 12
IŠVADOS 15
PASIŪLYMAI: 16
REKOMENDACIJOS 17
LITERATŪROS SĄRAŠAS: 18

Įvadas
Sparčiai besikeičiančios ekonominės bei socialinės gyvenimo sąlygos vis labiau pažeidžia silpnas,
įvairių psichologinių ir materialinių problemų turinčias šeimas. Analizuojant šias šeimas pastebima, kad
jos tampa ryškiu neigiamu socialiniu reiškiniu. Vieną labiausiai skurdo pažeidžiamų gyventojų grupių
sudaro šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų. Skurstančių šeimų vaikai ne visada turi sąlygas lankyti
mokyklą ir įgyti įvairių socialinių įgūdžių. [1]
Šios grupės vaikai dažnai apibūdinami kaip dėl nepakankamo tėvų dėmesio neretai socialiai
apleisti, su fizinės/psichinės sveikatos sutrikimais, turintys ne visada pakankamai išlavėjusius kalbos
įgūdžius. Dėl paminėtų ir kitų priežasčių daugelio šių vaikų elgesys neatitinka visuomenei priimtų normų,
todėl jų gyvenime dažnai pastebimos fizinio, psichologinio ir socialinio funkcionavimo ribotumo
apraiškos. Norint užtikrinti vaiko saugumą, jo gerovę ir efektyvų funkcionavimą, pagalbą vaikams ir jų
šeimos nariams, yra būtina. [1]
Šiame darbe bus nagrinėjama vaikų grupė iš socialinės rizikos šeimų, kurie dėl nepakankamo tėvų
dėmesio yra menkos savivertės, kuriems nepakanka bendravimo įgūdžių, stokojantys mokymosi
motyvacijos, silpnos sveikatos vaikai. Mano nuomone, svarbu, socialinės rizikos grupės šeimoje
augančiam vaikui, sukurti galimybes rinktis. Vaikams reikia padėti išugdyti pasitikėjimą savimi bei
aukštesnio lygio vertybines nuostatas, nei jiems gali suteikti tėvai, tam kad vaikai galėtų sėkmingai
socializuotis ir integruotis šiuolaikinėje visuomenėje. Vaikas elgesio modelius perima iš artimiausios
aplinkos – šeimos, kurioje jis auga. Tad jei vaikas neturės galimybių susipažinti su kitais gyvenimo
modeliais, pamatyti, jog galima gyventi ir kitaip, tai labai tikėtina, kad jis daugiau ar mažiau atkartos savo
tėvų gyvenimo būdą. Todėl vaikams reikalinga ne tik priežiūrą, bet ir psichologinė pagalbą, kurios dėka
individas priimtų visuomenei priimtas normas ir lengviau socializuotusi visuomenėje.