Raudonfigūrė ir juodafigūrė graikų keramika

Ištrauka

Įvadas
Graikų meno principai iš esmės skiriasi nuo senovės egiptiečių meno sampratos. Jei egiptiečių
menas remiasi žinojimu, tai graikai ėmė vadovautis savo akimis. Grožio jie nelaikė nežemišku
dalyku. Tai regimojo pasaulio savybė – proporcijų, saiko, tikslaus apskaičiavimo padarinys. Graikų
menininkai tapo regimojo pasaulio formų tyrėjais. Jiems įdomu aiškiai suprasti visą žmogaus kūno
struktūrą, nepraleidžiant nei vieno elemento, taip pat svarbu meno kūrinyje perteikti nuosekliai
matomą erdvę, į gylį tolstančius objektus. Graikų mene žmogus virsta visa ko matu.
VI a. pr. Kr. ypač suklestėjo juodafigūrė keramika – vadinamasis juodasis vazų stilius, pakeitęs
vyravusį kiliminį stilių, kuriame ornamentai ir figūros dėstomos horizontaliomis juostomis.
Maždaug 530 m. pr. Kr. Atėnų meistrai sukūrė raudonfigūrę vazų dekoravimo techniką.
Išdegtos vazos paviršiuje jie apibrėždavo piešinio kontūrus, likusį plotą nudažydavo juodu laku.
Senovės graikų meno istorijoje išskiriamos trys epochos:
1. Archajinė, arba senoji epocha – VIII – VI a. Pr. Kr.
2. Klasikinė, arba klestėjimo epocha – V – IV a. pr. Kr.
3. Helenistinė, arba vėlyvoji epocha – IV – II a. pr. Kr.
Graikų kultūra paplito toli už tėvynės ribų. Ji pasiekė Mažąją Aziją, Italiją, Siciliją ir kitas
Viduržemio jūros salas, Šiaurės Afriką ir teritorijas, kur graikai buvo įkūrę savo kolonijas. Graikų
miestų būta net Juodosios jūros pakrantėse. Antikinės Graikijos menų hierarchijoje, kaip ir Egipte,
išskirtinį vaidmenį atliko architektūra ir skulptūra.
1. Graikų keramika: raudonfigūrė
1.1. Keramikos klestėjimas Atėnuose
Atėnuose keramika suklestėjo, kai Peisistratas (Atėnų tironas 560 – 528 m. pr. Kr.) sumažino
mokesčius ir įvedė neapmokestinamas paskolas, kad net nepasiturintys piliečiai galėtų imtis savo
verslo. Ši reforma labai greitai atgaivino Atėnų žemės ūkį. Kokybiško aliejaus ir vyno buvo
pagaminama tiek, kad reikėjo ieškoti, kur jį realizuoti - sparčiai ėmė vystytis prekyba. Su prekyba
išaugo eksportui reikalingų indų poreikis - taip suklestėjo keramikos verslas. Atėnuose atsirado net
atskiras rajonas, pavadintas Kerameiku (Kerameikos), kuriame buvo įsikūrusios puodžių dirbtuvės.
Atėnų puodžiai nukonkuravo visų kitų Graikijos regionų keramikus. Iš esmės didžioji dalis visų
klasikiniu laikotarpiu graikų naudotų vazų buvo pagaminta būtent Atėnų Kerameike.