Raseinių savivaldybės turistinio patrauklumo vertinimas ir jo stiprinimo projektas

Ištrauka

RASEINIŲ SAVIVALDYBĖS TURISTINIO PATRAUKLUMO VERTINIMAS IR JO STIPRINIMO PROJEKTAS
Kursinis darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. VIETOVĖS TURISTINIO PATRAUKLUMO VERTINIMO TEORINĖ ANALIZĖ 5
1.1. Vietovės turistinio patrauklumo potencialo samprata 5
1.2. Kultūrinis turizmas Raseinių savivaldybės teritorijoje 7
1.3. Piligriminio turizmo perspektyvos Raseinių rajone 8
1.4. Vandens turizmo galimybės Raseinių savivaldybėje ……………………………… … 8
1.5. Raseinių hipodromo ir kaimo turizmo vystymas Raseinių rajone …….…………………..9
2. TURISTINIO PATRAUKLUMO RASEINIŲ SAVIVALDYBĖS VERTINIMO EMPIRINIS
TYRIMAS 11
2.1. Tyrimo metodika 11
2.2. Raseinių savivaldybės turistinio patrauklumo analizė 12
3. RASEINIŲ SAVIVALDYBĖS TURISTINIO PATRAUKLUMO STIPRINIMO
PROJEKTAS 15
IŠVADOS 17
LITERATŪRA 18
PRIEDAI 19

ĮVADAS
Turistinės vietovės išskirtinumas pastaraisiais dešimtmečiais tapo ypatingai svarbus, nes
būtent jis formuoja nacionalinį ar regiono įvaizdį. Analizuojant didžiausias turistines traukos
vietoves ir jų panaudojimo prioritetus, reikėtų atkreipti dėmesį į turizmo vietovės
konkurencingumą, t.y. ar vietovė išsiskiria iš kitų turizmo vietovių? ar vietovė pasižymi stipriu
įvaizdžiu? ar sugeba pritraukti daugiau turistų?
Paprastai laikoma, kad turistinė traukos vietovė yra vieta, kurioje atostogaujama ir kurioje
turistui yra galimybė pasinaudoti įvairiomis atrakcijomis ir paslaugomis. Turistinės vietovės kaip
klasteriai gali atsirasti natūraliai, tačiau tam, kad būtų pasiektas didžiausias efektyvumas,
turistinės vietovės turėtų būti vystomos. Plėtrai įtaką gali daryti tokie veiksniai kaip strateginis
planavimas, valdžios institucijų parama, investicijos į infrastruktūrą, marketingo priemonės ir
pan. Turistinių vietovių bendradarbiavimo poreikį lemia lankytinų objektų, paslaugų,
susisiekimo, informacijos ir reklamos tarpusavio priklausomybė.
Daugelis šalių, kartu ir Lietuva, neturinčių resursų pramonės plėtrai, palankių sąlygų
industrinei žemdirbystei, svarbia ūkio šaka yra išskyrę įvairiomis formomis plėtojamą turizmą.
Tai sparčiai vystoma, moderni ūkio šaka, geriau nei daugelis kitų ekonomikos sričių suderinama
su darnios plėtros reikalavimais. Raseinių rajono savivaldybė turi nemažą turizmo išteklių
potencialą. Tai kultūrinis, piligriminis, vandens ir kaimo turizmas. Šios turizmo kryptys
išskiriamos todėl, kad, remiantis atliktais tyrimais, joms vystyti yra palankiausios sąlygos:
kultūriniam turizmui – kultūrinių išteklių gausa; piligriminiam turizmui – Šiluvos miestelio
išskirtinumas; vandens turizmui – Dubysos upė; kaimo turizmui – rajono kraštovaizdis, gamtinės
sąlygos, tradicijų, amatų atgaivinimas.
Tyrimo objektas – Raseinių savivaldybės turistinio patrauklumo vertinimas.
Darbo tikslas – išanalizuoti esamą turistinio patrauklumo situaciją Raseinių
savivaldybėje ir pateikti jo stiprinimo projektą.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti atlikto empirinio tyrimo rezultatus. 
2. Pristatyti potencialias turizmo kryptis, tinkamiausias vystyti savivaldybėje. 
3. Įvardyti problemas, trukdančias vystyti kultūrinį, piligriminį, vandens ir kaimo turizmą
Raseinių rajone.
Tyrimo metodai. Darbe buvo naudojamos dvi metodų rūšys: teoriniai ir empiriniai
metodai. Buvo naudojami mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, palyginimo, indukcijos,
analizės ir sintezės, grafinio vaizdavimo ir apibendrinimo metodai. Teorinėje dalyje buvo
analizuojama ir lyginama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai, nuomonės. Teorijai
patikrinti buvo naudojamas empyrinis tyrimo metodas. Gauti kokybiniai duomenys buvo
susisteminti. Susisteminus duomenis buvo atlikta duomenų analizė, sintezė bei apibendrinimas.
Duomenų atspindėjimui buvo naudojamas grafinis vaizdavimas.