Raidos kolokviumas. Konspektas

Ištrauka

Istorija ir metodai
Raidos psichologija – mokslo šaka, tirianti žmogaus psichikos, kūno sandaros, elgsenos ir kitus pokyčius laikui bėgant, tirianti kaip žmonės ilgainiui keičiasi. Raidos psichologijos objektas – besivystantis ir besikeičiantis žmogus.
Raida – besitęsiantis, nuolat vykstantis funkcinių savybių kitimo procesas. Raidos procesų pokyčiai vyksta nuosekliai, pastovia ir negrįžtančia tvarka. Žmogaus raida nuo gyvybės užsimezgimo pradžios ir mirties vadinama ontogeneze.
Vystymąsi labiausiai lemia biologija, visi tos pačios rūšies individai išgyvena tuos pačius vystymosi modelius. Kai kurie pokyčiai yra universalūs (būdingi visų kultūrų vaikams), tačiau yra individualių skirtumų (sąveika su aplinka, kitais žmonėmis).
Visos rūšies raida – evoliucija arba filogenezė. Manoma, kad žmogus ontogenezės metu pakartoja filogenezę.
Svarbiausias raidos psichologijos tikslas yra aprašyti, įvertinti ir paaiškinti augančio vaiko elgesio ir sugebėjimų
pokyčius.
Žmogaus raida gali būti skirstoma į tris pagrindines sferas: fizinė ir psichomotorinė, apimanti kūno pasikeitimus, motorinius sugebėjimus; pažintinę (kognityvinę), apimančią mąstymą ir kalbą; ir socioemocinę raidą, apimančią emocijas, asmenybę bei tarpusavio santykius su kitais žmonėmis. Daugelis žmogaus elgesio aspektų priklauso nuo visų trijų sferų. Raidos psichologai laikosi holistinių pažiūrų, t. y. jie sutinka, kad raida yra vientisa, kad kiekvienas raidos etapas yra susijęs su kitomis sferomis.
Žmogaus raidos periodizacija. Periodizacija skiriasi priklausomai nuo periodizacijos kriterijaus ar atskiros šalies
psichologinės mokyklos tradicijų. Paprastai skiriamas prenatalinis periodas (nuo apvaisinimo iki gimimo), kūdikystė (nuo gimimo iki 2 metų), vaikystė (nuo 2 iki 12 metų), paauglystė (nuo 12 iki 18 metų) ir brandos (nuo 18 ir vyresni). Vaikyste dar skirstoma į ankstyvąją (2-6 m) ir vėlyvąją (6-12 m). Brandos laikotarpis į jaunystę (18-40 m.), vidutinį amžių (40-60 m) ir vyresnįjį amžių (60 metų ir vyresni). Yra ir kitokių skirstymų.
Pagrindinės raidos psichologijos problemos:
Žmogaus elgesio plastiškumas ir stabilumas. XX amžiuje buvo manoma, kad individualūs intelekto ir emocionalumo skirtumai yra gana stabilūs ir aplinka jiems nedaro didesnės įtakos.; kad ankstyvoji patirtis turi svarbų ir negrįžtamą poveikį raidai. J. Kagano tyrimai su institucijose augančiais vaikais, kurie negavo reikiamos stimuliacijos. Poveikis apibūdintas kaip įrašas žmogaus raidoje. Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai, augantys su laikinais įtėviais, intelektualiai vystosi žymiai geriau nei vaikai, augantys institucijose. Tyrimais nustatyta, kad pirmi dveji vaiko gyvenimo metai yra labai jautrūs įvairiems poveikiams. Šiuo metu laikomasi nuomonės kad raida yra lankstesnė, nei manyta anksčiau. Kai kurie aspektai pakeičiami lengviau, kiti – sunkiau.