Radioaktyvumas
Detali informacija
Ištrauka
Referatas
Radioaktyvumas
Turinys :
Įvadas 3
Radioaktyvumas 4
Pagrindinės radioaktyvaus spinduliavimo rūšys: 5
Jonizuojančios spinduliuotės panaudojimo sritys 6
Jonizuojančios spinduliuotės biologinis poveikis 7
Radiacijos poveikis 8
Apsauga nuo radiacijos 9
Išvada 11
Literatūra 12
Įvadas
Atomo sudėtingumas paaiškėjo, kai buvo atrastas radioaktyvumo reiškinys –
savaiminis kai kurių elementų atomų skilimas. Radioaktyviosios medžiagos spinduliuoja
energiją nematomų spindulių pavidalu, kurie prasiskverbia pro medžiagas, veikia
fotografinį filmą ar plokštelę, ardo gyvas ląsteles. Šie spinduliai susidaro, irstant
elementų atomų branduoliams ir nepriklauso nuo išorinių veiksnių. Radioaktyviąją
spinduliuotę skleidžia visos žvaigždės, pvz. Saulė ir Žemė. Šiame referate aptarsiu koks
yra radioaktyvumo poveikis žmogui bei kaip apsisaugoti apsisaugoti nuo jo.
Radioaktyvumas
Radioaktyvumas tai spontaniškas nestabilių kurio nors cheminio elemento izotopų
virsmas kito elemento izotopais, išspinduliuojant elementarias daleles arba
branduolius.Vykstant radioaktyviam skilimui, radioaktyvaus elemento atomų skaičius
laipsniškai mažėja. Negalima tiksliai pasakyti, kada ir kuris branduolys skils, tačiau
egzistuoja tam tikra tikimybė kiekvieno branduolio skilimui per tam tikrą laiką. Laikas,
per kurį susklyla pusė radioaktyvaus izotopo branduolių, vadinamas radioaktyvaus
skilimo pusperiodžiu.
Spinduliuotės (lot. radiatio – spinduliavimas) keliamas pavojus organizmui gali būti
jonizuojantis ir nejonizuojantis. Spinduliavimo esmę sudaro kai kurių cheminių elementų
savybė išskirti elektromagnetinę energiją.
Radioaktyvumas (cheminių elementų savybė spinduliuoti energiją) būna natūralus arba
gamtinis (radiacinis fonas) ir dirbtinis, sukuriamas urano reaktoriuose.
1896 m. prancūzų fizikas Anri Bekerelis nustatė, jog medžiagos, turinčios urano, tamsoje
apšviečia fotoplokštelę, jonizuoja dujas, sukelia fluorescuojančių medžiagų švytėjimą.
Vėliau paaiškėjo, kad tokią savybę turi ne tik uranas. 1898 m. prancūzų mokslininkai
Marija Sklodovska-Kiuri ir Pjeras Kiuri pradėjo tirti radioaktyvųjį spinduliavimą ir atrado
du naujus elementus – polonį ir radį. Už tai 1911 m. M. Kiuri gavo Nobelio chemijos
premiją.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Svetainė naudinga. Visada galima rasti medžiagos ir pritaikyti rašant darbus.
Platus pasirinkimas, didelė pagalba mokantiems ir besimokantiems, leidžia sutaupyti laiką ir pasisemti naujų idėjų. Ačiū
Labai gera svetainė,kai nėra idėjų referatui ši svetainė labai padeda.
Gali rasti naudingos medžiagos. Reikalui esant ją persitvarkyti pagal save. Ačiū
Ačiū, kad esat.Didelis pasirinkimas. Mielai naudojuosi. Labai susitaupo laikas.
Puiki svetainė, gerai, kad yra iš kur pasisemti pavyzdžių, kai galva jau nebeveikia :)