R. Granausko ,,Saulėlydžio senis” analizė

Ištrauka

R. Granausko ,,Saulėlydžio senis”
Novelės pradžioje rašytojas mus įveda į pilką ir nuobodų mažo miestelio gyvenimą.
1. Veiksmas trunka vieną vakarą – nuo saulėlydžio iki paryčių.
2. Pasakotojas ir veikėjas susitapatinę (kalba I a.).
3. Vaizduojama situacija labai apibendrinta – 1) pasakotojas bodisi gyvenimo rutina,
2) ieško prasmės kasdienybėje, 3 ) siekia suvokti buvimo šioje žemėje reikšmes.
4. Pradžioje veikėjas yra liūdnas, apatiškas, pavargęs nuo kasdienybės naštos. Jis stebi tokį
pat pavargusį pasaulį, kur žmonės yra a) užgožti buities, b) kur viskas sukasi nuobodžiu ratu,
c) kur nėra šilumos ir jaukumo. Veikėjas jaučiasi smiltele žemėje…
5. Vakaras yra laikas ,,galvoti apie save”, tuomet svarbu galvoti apie tai, ,,kaip gyvensi, kokių
džiaugsmų prasimanysi, užėjus liūdnumui”. Vakaras visada liūdniausias ir tamsiausias metas, tai kaip
tik tas laikas, kai ,,mintys pavirsta skruzdėmis”, ir jei nesudėliosi jų į vietas – kirbės ir grauš visą naktį.