Psichologijos pažinimo procesų tyrimas

Ištrauka

PSICHOLOGIJOS PAŽINIMO PROCESŲ TYRIMAI

ĮVADAS
Kai patenkame į mums jau pažįstamą situaciją, jaučiamės saugiau – žinome, ko galime
tikėtis, ir kaip tinkamiausia elgtis. Tai daryti mums padeda atmintis – gebėjimas įsiminti, saugoti ir
vėliau atgaminti reikalingą informaciją. Atmintis leidžia mums mokytis – kartojantis aplinkybėms
pasinaudoti ankstesne savo patirtimi. Be atminties kiekviena situacija mums būtų nauja ir mes vėl
nežinotume, kokių veiksmų imtis.
Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau sinapsėse.
Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko
tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitimi. Atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas
įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Psichologai pabrėžia, kad net
paprasčiausiam atminties veikimui būdingi 3 procesai: įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas.
Skiriamos trys atminties posistemės: sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė. Sensorinėje atminties
posistemėje labai trumpai (paprastai trumpiau nei sekundę) laikoma jutimo organais gauta ir
jutimiškai apdorota, t.y. suvokta, informacija. Ji gali būti išskirstoma pagal jaudinimo pobūdį, pvz.,
regimoji, girdimoji ir t.t. Manoma, jog sensorinėje atmintyje vyrauja fiziniai informacijos požymiai.
Jutiminė atmintis informaciją išsaugo apie 1 sekundę po to, kai nustojo veikti fizinis stimulas
(garsas, kvapas, šviesa). Jutiminės atminties užduotis – išlaikyti informaciją tiek, kad aukštesni
smegenų centrai nuspręstų ar konkretus stimulas vertas dėmesio, ar ne. Jutiminė atmintis egzistuoja
visiems jutimams, tačiau skiriasi jos trukmė ir apimtis. Regėjimo jutimui ji apie 0,5 s, klausai – apie
2 s.