Psichoanalizė medijų ontologijoje

Ištrauka

Psichoanalizė medijų ontologijoje

Pradedant gilintis į medijų ontologiją svarbu suprasti, kad medijos ir jų turiniai
neatsiranda patys savaime, bet yra mūsų sąmonės tęsinai. Medijų kūrimosi procesui įtaką daro
prigimtiniai žmogaus instinktai, sąmoninga ir nesąmoninga psichikos veikla. Norint geriau suprasti
medijų ontologiją, reikia pradėti gilintis į žmogaus psichikos veiksnius ir galbūt tada taps aiškesnė
medijų prigimtis. Tradicinės psichoanalizės teorijas susiejus su šiuolaikinėmis medijomis bandoma
atskleisti pagrindinės ontologijos problemos - gyvybės ir būties pratęsimas, prigimtiniai žmogaus
potraukiai, galios ir valdymo instiktas.
S.Freudo psichoanalizės teorija
Psichiatras S.Freud, stebėdamas savo pacientus suprato, kad jų elgesį sąlygoja
pasąmonės jėgos, pavadintos potraukiais, kurių pagrinde glūdi instinktai. Sąmonės lygmenyje jie
uždrausti, todėl išstumiami į pasąmonę. Tačiau tie potraukiai pasireiškia sapnuose, kalbiniuose
apsirikimuose, nukrypimuose nuo adekvataus elgesio. Pagrindinis instinktas, išstumiamas iš
sąmonės, yra seksualinis, nes jo apraiškos labiausiai ribojamos visuomeniniame gyvenime. Tačiau
seksualinis potraukis (libido) skatina veikti ir laipsniškai vystosi bręstant asmenybei.
(http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iuolaikin%C4%97s_psichologijos_kryptys)
S.Freud knygoje „Ego ir Id“ psichiką skirsto į sąmoningąją ir nesamoningąją sritį.
Tokiu būdu pastebima, kad yra ne tik sąmoningai suvokiama sritis, kuri apima juslinį suvokimą, bet
kad yra labai stiprių psichikos procesų ir vaizdinių, kurie nepatenka į sąmoningą dalį, bet turi
svarbios įtakos gyvenimui. Tokie vaizdiniai negali patekti į sąmonę, nes jiems priešinasi tam tikra
jėga. Ta jėga išstumia vaizdinius kurie bando patekti į sąmonę. Tą jėgą jis pavadina Ego. Taip pat
S.Freud išskiria tris reiškinių suvokimo būdus: 1. Sąmoningas - sąmoningai suprasti reiškiniai; 2.
Ikisąmoninis- tai sąmoningai nesuvokti reiškiniai; 3. Nesąmoningi- išstumti iš sąmonės reiškiniai.
Tokie reiškinių suvokimo būdai daro prielaidą išskirti 3 lygmenis žmogaus psichikoje:
1. Id - nesąmoningas. Tai instinktiniai žmogaus dauginimosi, gyvybės išsaugojimo ir griovimo
siekiai. Tokie norai dažnai būna amoralūs, nelogiški, nesiskaitantys su gyvenimo realijomis.
Tokie instiktyviai atsirandantys potraukiai, ypač biologinis instinktas ir libido reikalauja
tučtuojau būti patenkinti.
2. Ego - pasąmoninis. Jo funkcija - laisvos veiklos valdymas, psichinio gyvenimo
organizavimas, primityvių potraukių bei instinktų kontrolė ir priežiūra, kad būtų veikiama
tvarkingai, laikantis pripažintos vertybių sistemos. Iš Ego kyla slopinimas, dėl to kai kurie
potroškiai ne tik neįsisąmoninami, bet ir apskritai nepripažįstami ir vertinami neigiamai. Tai,
kas nuslopinta, ima priešintis Ego. Ego gali būti stiprus arba silpnas, ir nuo to priklauso
asmenybės stiprumas, valios ir motyvacijos jėga.