Psichikos sveikatos sutrikimus turinčių asmenų trauminių patirčių ir nerimo sąsajos

Ištrauka

Magistro darbas
Psichikos sveikatos sutrikimus turinčių asmenų trauminių patirčių ir nerimo sąsajos

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
PRATARMĖ 6
ĮVADAS 8
1.1. Trauminės patirtys 8
1.1.1. Trauminių patirčių samprata ir įvairovė 8
1.1.2. Trauminių patirčių rizikos veiksniai 9
1.1.3. Trauminių patirčių sąsajos su psichikos sveikata 10
1.1.4. Trauminės patirties vertinimo iššūkiai 11
1.2. Nerimas 12
1.2.1. Nerimo sutrikimai ir simptomatika 12
1.2.2. Generalizuoto nerimo sutrikimo rizikos veiksniai 13
1.3. Trauminių patirčių ir nerimo sąsajos 15
1.4. Tyrimo problema, tikslas ir uždaviniai 16
2. TYRIMO METODIKA 17
2.1. Tyrimo dalyviai 17
2.2. Tyrimo instrumentai 18
2.3. Tyrimo eiga 19
2.4. Duomenų analizės metodai 19
3. TYRIMO REZULTATAI 21
3.1. Trauminių patirčių paplitimas tyrimo imtyje 21
3.2. Psichikos sveikatos rodikliai tyrimo imtyje 29
3.3. Trauminių patirčių ir psichikos sveikatos rodiklių sąsajos 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS 39
4.1. Trauminių patirčių ypatumai tyrimo imtyje 39
4.2. Nerimo rodiklių ypatumai tyrimo imtyje 42
4.3. Trauminių patirčių ir psichikos sveikatos rodiklių sąsajos 43
4.4. Tyrimo ribotumai ir praktinės rekomendacijos 45
5. IŠVADOS 48

ĮVADAS
1.1. Trauminės patirtys
1.1.1. Trauminių patirčių samprata ir įvairovė
Trauminės patirties samprata. Visi žmonės savo gyvenimo laikotarpiu patiria tam tikrų
neigiamų patirčių, kai kurios iš jų gali būti itin sukrečiančios ir traumuojančios. Tarptautinės ligų
klasifikacijos 11 versijoje (TLK-11) trauminė patirtis apibūdinama, kaip labai grėsmingas ar
siaubingas įvykis ar įvykių seka (ICD-11 for Mortality and Morbidity Statistics, s.a.). Trauminės
patirtys gali apimti tokius įvykius kaip: tiesioginis susidūrimas su stichinėmis ar žmogaus sukeltomis
nelaimėmis, kariniais konfliktais, sunkiais nelaimingais atsitikimais, kankinimais, seksualiniu smurtu,
terorizmu, užpuolimu ar ūmia gyvybei pavojinga liga, kitų asmenų sužalojimo ar mirties staigiu,
netikėtu ar smurtiniu būdu liudijimas; sužinojimas apie staigią, netikėtą ar smurtinę artimo žmogaus
mirtį (ICD-11 for Mortality and Morbidity Statistics, s.a.).
Trauminės patirtys taip pat gali būti klasifikuojamos kaip tarpasmeninės arba susijusios su
tyčiniais kitų asmenų veiksmais arba netarpasmeninės (Briggs-Gowan ir kt., 2010). Tarpasmeninė
trauma apibrėžiama kaip bet kuri iš šių traumuojančių patirčių: emocinė prievarta, emocinė
nepriežiūra, fizinė prievarta, fizinė nepriežiūra ir (arba) seksualinė prievarta vaikystėje ir (arba)
suaugus (Mauritz ir kt., 2013). Netarpasmeninėmis traumomis laikomi tokie įvykiai, kurie nėra susiję
su kito asmens veiksmais ir apima tokius išgyvenimus kaip automobilių avarijos, susižalojimai ar
gyvūnų užpuolimai (Briggs-Gowan ir kt., 2010). Dar skiriama kompleksinė trauma, kuri apibrėžiama
kaip traumuojantis įvykis, kuris kartojasi ir tęsiasi ilgą laiką, pažeidžia tarpasmeninius santykius su
pagrindiniais globėjais ir įvyksta jautriu smegenų vystymuisi metu (Kliethermes ir kt., 2014).
Kompleksinė trauma siejama su seksualine, emocine ar fizine prievarta ar nepriežiūra vaikystėje,
smurtu artimoje aplinkoje, pagrobimu ir laisvės suvaržymu, patyčiomis, taip pat buvimo karo
belaisviu, koncentracijos stovyklų išgyvenimu, pabėgėliais iš kultų ar panašių organizacijų, todėl
kompleksinė trauma yra tarpasmeninio tipo ir turi ilgalaikį poveikį (Courtois & Ford, 2009).
Trauminių patirčių paplitimas. Maždaug du trečdaliai asmenų tam tikru gyvenimo laikotarpiu
patyrė vieną ar daugiau trauminių įvykių (Benjet ir kt., 2016; Kessler ir kt., 2017). O vidutinis vieno
asmens trauminių patirčių per visą gyvenimą atvejų skaičius siekė 3,2 (Benjet ir kt., 2016). Lietuvoje
atlikti tyrimai rodė, dar aukštesnį traumų paplitimą, ir siekė 81,4%, o vidutinis vieno asmens trauminių
patirčių per visą gyvenimą atvejų skaičius siekė 3,41 (Kvedaraite ir kt., 2022). Nors skirtingose šalyse
trauminių patirčių paplitimas ir jų tipas nėra vienodas, visgi daugelyje šalių dažniausiai pasikartojo tos
pačios traumos. Dažniausiai pasitaikančiomis moksliniuose tyrimuose minimos šios trauminės patirtys:
netikėta artimo žmogaus mirtis (31,4%) ir tiesioginis susidūrimas su mirtimi ar sunkiu sužalojimu (t. y.
mirties ar sunkaus sužalojimo matymas ar sužinojimas apie ją) (23,7%), apiplėšimas, automobilių
avarijos (14%) ar...