Prūsija, kurios nebėra

Ištrauka

Prūsija, kurios nebėra
..

●Šiandien Prūsijos nebėra.
●Teritorija tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, kurioje nuo priešistorinių
laikų gyveno baltiškos prūsų tautos, XIII a. pirmoje pusėje buvo
užkariauta Kryžiuočių (Vokiečių) ordino. Šis prūsiškas kraštas iš
pasaulio žemėlapio išnyko pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
●Istorikai Prūsijos valstybingumo raidą skirsto į keturis pagrindinius
etapus: 1) 1231–1525 m. regioną valdė Kryžiuočių (Vokiečių)
ordinas; 2) 1525–1701 m. gyvavo savarankiška Prūsijos
kunigaikštystė; 3) 1701–1870 m. – Prūsijos karalystė; 4) 1871 m.,
susikūrus Vokietijos imperijai (Reichui), visa Prūsijos teritorija sudarė
rytinę imperijos dalį. Iki 1947 m. Prūsija formaliai buvo vidine
Vokietijos federacijos valstybe, kurią 1947 m. vasario 25 d. teisiškai
panaikino Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų Kontrolės taryba.

Kontrolės taryba
●Kontròlės tarýba, 1945–1948 bendra Didžiosios
Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų,
Prancūzijos ir SSRS sudaryta Vokietijos ir
Austrijos valdymo institucija. Sukurta
vadovaujantis Potsdamo konferencijos
nutarimais (1945).

Potsdamo konferencija
●Remdamasi 1945 Jaltos konferencijos
nutarimais, Postdamo konferencija numatė
nuginkluoti ir paleisti Vokietijos kariuomenę,
panaikinti nacionalsocialistų partiją ir jai
pavaldžias organizacijas, uždrausti bet kokią
nacistinę ir militaristinę veiklą bei propagandą.

Nutarimai...
●Numatyta, kad nauja Vokietijos–Lenkijos siena
eis palei Oderį ir Neisę (Oderio–Neisės linija);
Rytų Prūsijos teritorija tarp Nemuno žemupio ir
Priegliaus upės su Karaliaučiumi iki galutinės
taikos sudarymo atitenka SSRS.

Kaip buvo...
●Dar 1772 m. Prūsijos karalystėje buvo suformuotos Rytų Prūsijos ir
Vakarų Prūsijos provincijos.
●Rytų Prūsijos provincija – Prūsijos valstybės valda Baltijos jūros
pietrytinėje pakrantėje tarp Vyslos ir Nemuno žemupių. Apėmė
istorines Prūsijos žemes su Mozūrija ir Mažąją Lietuvą su Klaipėdos
kraštu (vok. Memelland). Teritorijos plotas siekė apie 39 tūkst. kv.
km. Administracinis centras – Karaliaučius (vok. Königsberg).
●Ilgainiui Rytų Prūsija virto klestinčiu ekonomikos, pramonės,
prekybos, švietimo ir kultūros centru. Garsėjo savo istorinėmis
gotikos stiliaus pilimis, modernios architektūros visuomeninės
paskirties statiniais, švietimo įstaigomis, uostais, parkais, dailininkų
plenerais, kurortinėmis vietovėmis.
●
●

●Kraštą garsino iškilūs mokslininkai: Mikalojus Kopernikas (1473–1543), sukūręs
naują visatos modelį, pagal kurį Saulė yra laikoma svarbiausia planetų sistemos
dalimi;
●Immanuelis Kantas (1724–1804), klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas;
● Nobelio premijomis apdovanoti gamtos mokslų tyrėjai Emilis Adolfas von
Behringas (1854–1917), sukūręs serumą nuo difterijos;
●Wilhelmas Wienas (1864–1928), atradęs šiluminio spinduliavimo dėsnius;
● Fritzas Albertas Lipmannas (1899–1986), fermentų tyrinėtojas;
●Ottas Wallachas (1847–1931), tyrinėjęs aliciklinius junginius ir padėjęs pagrindus
moderniai kvepalų industrijai.

●Regiono raidai smūgį sudavė du pasauliniai karai.
●Po Pirmojo pasaulinio karo 1919 m. Versalio taikos sutartimi
Vokietija neteko Klaipėdos krašto (vok. Memelland), o Rytų
Prūsija nuo likusios šalies teritorijos buvo atskirta
vadinamuoju Dancigo (dab. Gdanskas) koridoriumi.
●Tokia padėtis pakurstė vokiškąjį revanšizmą ir atvedė į
valdžią Adolfą Hitlerį, užsibrėžusį ne tik atgauti prarastas
teritorijas, bet ir užkariauti didžiąją dalį Europos.

●1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
●1944 m. rudenį Raudonajai armijai peržengus Rytų
Prūsijos sienas, šio regiono civiliai gyventojai patyrė
sunkiai protu suvokiamus susidorojimo su priešu būdus;
●Buvo išžudyta šimtai tūkstančių civilių gyventojų –
beginklių žmonių, nusikaltusių vien tuo, kad jie buvo
vokiečiai.

●Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje
Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų.
●Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir
šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią,
deja, labai mažai kalbama ir žinoma.
●Jie, „vilko vaikai“, yra brutalaus sovietinio teroro aukos
ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai.

●Visais laikais mažiausiai apsaugota ir bejėgiškiausia prieš karą žmonijos dalis – vaikai. Ypač –
vaikai našlaičiai, per labai trumpą laikotarpį...