Protų nutekėjimo problematika

Ištrauka

Protų nutekėjimo problematika
Įvadas
Globalizacija ir laisvas tiek rinkos, tiek individų judėjimas teikia ne tik neribotas
galimybes, bet ir prisideda prie naujų iššūkių atsiradimo. Bene vienas ryškiausių ir daugiausiai
svarstymų keliantis yra taip vadinamas „protų nutekėjimas“. Šis reiškinys yra traktuojamas įvairiai,
stengiantis aptarti jo bloguosius ir geruosius aspektus, pripažįstant, jog poveikis valstybėms yra
skirtingas, priklausomai nuo to, kurioje pozicijoje šalis atsiduria – ar yra priimanti tuos protus, ar
juos tik „eksportuoja“.
Darbo tikslas – apžvelgti protų nutekėjimo problematiką, šį procesą sąlygojančius reiškinius bei
šalių vykdomą politiką.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti vykdytus tyrimus bei statistinius duomenis protų nutekėjimo klausimu Lietuvoje bei
pasaulyje.
2. Paanalizuoti su šiuo procesu siejamas teorijas bei reiškinio esmę.
3. Apžvelgti protų nutekėjimo priežastis bei pasekmes besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims.
4. Aptarti Europos valstybių bei Europos Sąjungos poziciją individo mobilumo klausimu.
5. Įvertinti Lietuvos situaciją Europos kontekste.
Darbo metodai – teorinė mokslinės literatūros šaltinių analizė, atliktų tyrimų Lietuvoje bei
pasaulyje analizė, protų nutekėjimą aiškinančių teorijų ir požiūrių analizė, priežasčių ir pasekmių
analizė, Europos valstybių politikos aptariamu klausimu analizė.
Darbo struktūra – pasaulyje ir Lietuvoje atliktų tyrimų apžvalga, protų nutekėjimo sąvokos
suvokimas, Europos Sąjungos pozicijos aptarimas, Lietuvos situacijos įvertinimas, protų nutekėjimo
priežasčių, pobūdžio, pasekmių aiškinimas, teorijų ir galimų problemos sprendimų būdų
nusakymas.

1. Problematikos apžvalga
1. 1. Tyrimai pasaulyje
Protų nutekėjimo reiškinys pradėtas tirti palyginti visai neseniai – XX a. 7
dešimtmetyje pasirodė pirmieji išsamesni tyrimai
1. Vieni pirmųjų šių tyrimų ėmėsi ekonomistai bei
sociologai: A. O. Hirschman, G. Myrdal, F. Perroux ir I. Wallerstein, taigi nenuostabu, jog visų
pirma aiškintasi, kaip migracija paveikia ekonomiką. Pats procesas buvo vertinamas ir
analizuojamas visame pasaulyje. Ryškiausi neeuropiniai tyrimai vykdyti Azijoje (Niland, 1970),
Kinijoje (Kao ir Lee, 1973; Zweig ir Changgui, 1995; Chen ir Su, 1995), Lotynų Amerikoje
(Cortes, 1980)
2. Šis fenomenas tirtas įvairiais aspektais. Pirmiausia dėmesio susilaukė siunčiančios
šalies gerovės įvertinimas, kurį atliko R. A. Berry ir R. Solgo (1969). Iš pradžių socialinio
gyvenimo patiriama įtaka vykstant migracijai susilaukė daugiausiai dėmesio, tačiau tyrimai netruko
atsigręžti į ekonomiką. Pavyzdžiui, tirta, kaip protų nutekėjimas sąlygoja tarptautinę prekybą
(Ethier, 1985; Gould, 1994); taip pat aiškintasi, kokios pasekmės sukeliamos vietos mokesčių
sistemai (Anglijos – Blazer, 1967; Kanados – R. Boadway ir F. Flatters, 1982) šalių vystymuisi (P.
Kwok ir H. Leland, 1982), galiausiai analizuotas ryšys tarp migracijos ir darbo atlygio (Davies ir
Wooton, 1992)
3. Reikia pastebėti, jog tyrimų ženkliai pagausėjo baigiantis XX amžiui, kai
kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ėmė spartėti ir išsivysčiusiose Europos ir Šiaurės Amerikos
šalyse, taip tapdama visa apimančia problema. Kita vertus, tuo pat metu imta vartoti sąvoką „protų
laimėjimas“, skatinusią ieškoti teigiamo protų nutekėjimo indėlio į savo gyventojus išleidžiančios
valstybės padėtį.
XXI a. pradžioje daugiau dėmesio skiriama ir studentams, išvykusiems studijuoti į
svečias šalis. Pradėti nagrinėti, kodėl ne visi studentai po studijų ryžtasi grįžti į gimtąsias vietas (Y.
Baruch, 2007).