Projekto valdymo sprendimai pagal jo gyvavimo ciklo fazę

Ištrauka

Projekto valdymo sprendimai pagal jo gyvavimo ciklo fazę ,,Verslo valdymo ir projektų rengimo“ dalyko referato darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. PROJEKTO IR JO GYVAVIMO CIKLO SAMPRATA 4
2. PRIEŠINVESTICINĖ FAZĖ 7
3. PROJEKTO PLĖTOJIMO (INVESTICINĖ) FAZĖ 8
4. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO (EKSPLOATACINĖ) FAZĖ 9
5. LIKVIDACINĖ (UŽBAIGIMO) FAZĖ 10
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12

ĮVADAS
Pasaulinėje praktikoje yra sukurta nemažai projekto gyvavimo ciklo modelių, kurių paskirtis ir
pobūdis susiję su organizacijos, kuriai priklauso modelio autorius specifika ir perspektyvomis [1].
Pirmąjį investicinio projekto gyvavimo ciklo modelį parengė W.C. Baumas. Baumo cikle
išskiriami 4 pagrindiniai etapai: 1) identifikacija, 2) projekto parengimas, 3) įvertinimas ir atranka, 4)
projekto įgyvendinimas. Baumo modelis buvo kritikuojamas dėl jo paprastumo ir dėl to, kad jis
išreiškė tik Pasaulio banko praktiką. Vėliau buvo sukurti modeliai, atsižvelgiant į autorių nagrinėjamų
projektų problematiką akcentuojantys atskirus gyvavimo ciklo etapus, pavyzdžiui: investavimo ir
produkcijos gamybos fazes; pritarimo projektui ir projekto užbaigimo ir pan. Tačiau praktikoje
dažniausiai naudojamas 1978 m. (1991 m. patobulintas) Jungtinių tautų plėtros organizacijos [2].
Tinkamas investicinio projekto parengimas turi įtakos įmonės finansinei būklei, veiklos
rezultatams ir net veiklos tęstinumui. Todėl labai svarbu kuo objektyviau įvertinti kiekvieno
investicinio projekto efektyvumą ne tik atsižvelgiant į nagrinėjamas investavimo alternatyvas, bet ir
įvertinant to paties projekto įgyvendinimo eigoje pasikeitusias sąlygas [3].
Vienas iš svarbiausių kriterijų objektyviai vertinant investicinio projekto ekonominį efektyvumą
yra jo gyvavimo ciklas. Atsižvelgiant į tai, kokia projekto gyvavimo fazė, pasirenkamas vertinimo
metodas ir priimamas sprendimas (teigiamas ar neigiamas) [1].

1. PROJEKTO IR JO GYVAVIMO CIKLO SAMPRATA
Projektas – tai laikinos pastangos, nukreiptos į unikalių produktų, paslaugų ar rezultatų kūrimą.
Projektas egzistuoja tik po to, kai identifikuojami tam tikri verslo, vartotojų (vidiniai ar išoriniai)
poreikiai, kai projekto įgyvendinimui galimas finansavimas ir tada, kai yra nustatyti išmatuojami
tikslai ir objektai. Nežinant rezultatų, kurių tikimasi, kokybės lygio ar galutinių produkto galimybių,
projektą sunku planuoti, vykdyti ar užbaigti [2].
Projektas yra laikinas todėl, kad jis turi apibrėžtą pradžią ir pabaigą (tikslų pasiekimas).
Tebevykstantis verslas arba einamosios operacijos nėra projektai. Verslo ar operacijų tobulinimo
procesas gali būti apibrėžiamas kaip projektas [4].
Projektai apima visus organizacijos lygmenis, jis gali apimti tiek vieną asmenį, tiek ir
tūkstančius žmonių. Jų trukmė gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių milijonų valandų. Projektai gali
apimti ir vienintelį organizacijos elementą, ir, kirsdami organizacijos ribas, apjungti keletą kompanijų.
Projektai daro įtaką organizacijos veiklos strategijai. Projekto tikslai gali būti įvairūs, jie priklauso nuo
projekto paskirties, tačiau visada atsako į klausimą, ko projektu siekiame, t. y., kokių rezultatų,
produktų ar paslaugų siekia projekto iniciatorius ir kokia veikla padės tuos lūkesčius pasiekti.
Projekto uždaviniai atsako į klausimą, kokių priemonių imsimės tikslui pasiekti. Uždaviniai yra
specifinių veiksmų visuma, kuria pasiekiamas projekto tikslas. Skirtingų projektų uždaviniai skiriasi,
todėl jų konkrečiai apibrėžti neįmanoma. Yra keliami reikalavimai, kuriuos turi tenkinti bet kokio
projekto uždaviniai, tai vadinamieji „SMART“ uždaviniai
S (specific) – konkretūs;
M (measurable) – išmatuojami, pagrįsti rezultatais;
A (achievable) – pasiekiami;
R (realistic) – realūs;
T (time-related) – apriboti terminų[4].