PROFESINĖS SAVIREALIZACIJOS GALIMYBĖS BŪSIMŲJŲ MUZIKOS MOKYTOJŲ PEDAGOGINĖJE PRAKTIKOJE

Ištrauka

EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
PROFESINĖS SAVIREALIZACIJOS GALIMYBĖS BŪSIMŲJŲ MUZIKOS MOKYTOJŲ PEDAGOGINĖJE PRAKTIKOJE
BAKALAURO DARBAS

TURINYS
ĮVADAS 6
1. MUZIKOS MOKYTOJO PROFESINIO PASIRENGIMO TEORINIAI ASPEKTAI 8
1.1. Šiuolaikinio ugdymo tendencijos ir iššūkiai 8
1.2. Muzikos mokytojo profesijos pasirinkimo veiksniai 11
1.3. Muzikos mokytojo vaidmuo ir veiklos sritys 13
1.4. Muzikos pedagogo profesinių ir dalykinių kompetencijų modeliai 16
2. PROFESINĖS SAVIREALIZACIJOS GALIMYBĖS PEDAGOGINĖJE PRAKTIKOJE 21
2.1. Pedagoginės praktikos reikšmė, įgyjant muzikos pedagogo kvalifikaciją 21
2.2. Pedagoginė savirealizacija praktikoje kaip profesinės sėkmės veiksnys 24
3. PROFESINĖS SAVIREALIZACIJOS GALIMYBIŲ BŪSIMŲJŲ MUZIKOS MOKYTOJŲ 
PEDAGOGINĖJE PRAKTIKOJE TYRIMAS 29
3.1. Tyrimo metodologija ir organizavimas 29
3.2. Tyrimo duomenų analizė 29
IŠVADOS 45
LITERATŪRA 47

ĮVADAS
Temos aktualumas. Teorinė savirealizacijos apibrėžtis, paaiškinanti įprasminimą, reiškia
kūrybinę laisvę, savo pašaukimo realizavimą per praktinę veiklą. Ši patirtis arba tiksliau
savirealizacijos jausmas, išgyvenimas yra susijęs su asmens pasitenkinimu, motyvacija bei
suvokimu, kad jo atliekama veikla atitinka jo vidinius prioritetus. Ypatingą reikšmę
savirealizacijos poreikis įgyja Vakarų šalių filosofijoje bei Indijos religijoje, aiškinant, kad
savirealizacija yra asmenybės galimybių išpildymas bei savęs aktualizavimas. Indijos
dvasingumo bei religijos kontekste, savirealizacija yra savęs realizavimas ir tikrojo „Aš”
išlaisvinimas. Toks savirealizacijos plotmės aiškinimas leidžia suprasti šio konstrukto raišką ir jo
taikomumą – savirealizacija gali pasireikšti skirtinguose asmenybės kontekstuose tiek profesiniu,
tiek asmeninio gyvenimo, tobulėjimo, laisvalaikio srityse. Profesiniame kontekste
savirealizacijos išpildymas yra susijęs ne tik su pasitenkinimu atliekama veikla, bet ir jos bei
paties asmens gyvenimo kokybe. Dėl šios priežasties vis labiau populiaru kalbėti apie socialinę
atsakomybę, draugišką ir motyvuojančią darbo aplinką, tobulėjimo ir asmeninių siekių aspektus
darbo vietoje, tačiau ne mažiau svarbus ir asmeninio kelio pasirinkimas (Baranova, Valeev,
2016). Tiksliau tariant, darbo vieta negali išpildyti visų savirealizacijos galimybių, jeigu asmens
pašaukimas ir vidiniai motyvai yra įprasminti kita perspektyva, tačiau būtent čia susiduriama su
dilema, kiek dirbamas darbas yra naudingas finansiniu aspektu, o kiek jis padeda realizuoti
asmenybės vidinį pašaukimą (Balashov ir kt., 2016). Dėl šios priežasties galima teigti, kad
profesinės savirealizacijos ištakų reikia ieškoti pačios asmenybės profesijos pasirinkime, nes nuo
to priklauso, ar darbo vietos funkcinės sąlygos ir suteikiamos galimybės išpildys jo
savirealizacijos poreikius (Stern, Walejko, 2019).
Šiame darbe tiriamas būtent pradinis profesinio kelio pasirinkimo taškas, analizuojant su
kokiomis savirealizacijos sąlygomis susiduria būsimieji muzikos pedagogai, atlikdami
pedagoginę praktiką. Pedagoginė praktika yra skirta pedagogo darbo įgūdžiams, kurie
numatomai reikalingi tolimesnėje profesinės veiklos perspektyvoje, lavinti bei ugdyti. Tokios
praktikos eigoje tobulinamos bendrosios, profesinės bei specialiosios ir tarpkultūrinės
kompetencijos reikalingos pedagogo profesinės veiklos realizavimui. Tokių kompetencijų
įgijimas yra užtikrinamas dalyvaujant būsimam pedagogui, globojant mentoriui ar atliekant
pedagoginę praktiką, kurios metu būsimasis muzikos pedagogas savarankiškai siekia ugdyti
profesinėje veikloje reikalingas kompetencijas. Tokios praktikos esmė yra pasiekti, kad
būsimasis pedagogas gebėtų savarankiškai dirbti pedagoginį darbą, taikyti įgytas žinias ir patirtį
bei išmoktų siekti pedagoginio meistriškumo, suvoktų savo, kaip būsimojo pedagogo, misiją ir
viziją bei projektuotų savo profesinę karjerą (King, 2018). Būtent šioje atliekamos praktinės
veiklos tikslų perspektyvoje keliamas profesinės savirealizacijos klausimas. Jis priklauso nuo to,
kaip būsimasis pedagogas suvokia savo vaidmenį ir kaip geba pasinaudoti profesinio lavinimo siūlomomis galimybėmis. Taip yra todėl, kad profesinio tapatumo atsiskleidimas yra sąlygojamas savirealizacijos galimybių bei jos perspektyvų ir savo asmenybės vietos suvokimo konkrečioje profesinėje veikloje.
Tyrimo problema. Pedagogų profesinė savirealizacija yra pakankamai aktuali
šiandienos problema. Žmogaus savirealizacijos poreikį tyrė amerikiečių psichologas A. Maslow
(2006), o muzikos mokytojų savirealizacijos problemą nagrinėjo R. Vitkauskas (2004).
Pedagogo kompetencijos yra tarsi priemonė, galimybė realizuoti savo gebėjimus ir žinias.
Muzikos pedagogo kompetencijas, jų struktūrą ir modelius nagrinėjo E. Balčytis
(2005), Z. Rinkevičius, R. Rinkevičienė (2006), H. Šeškuvienė (2008), J. Lasauskienė...