PROFESINĖ SAVIREFLEKSIJOS PRAKTIKA. ATASKAITA

Ištrauka

PROFESINĖ SAVIREFLEKSIJOS PRAKTIKA 

Turinys
1. Atsiskaitymo ir įvertinimo kortelė…………………………………………………….3
2. Reflektyvus dienoraštis………………………………………………………………..4
3. Visuomenės švietėjiškas straipsnis………………………………………………… 13
4. Gyvenimas ugdymo įstaigoje vaiko akimis…………………………………………..15
5. Vaiko pažinimas ir ugdymas…………………………………………………… …..17
6. Specialisto veiklos šešėliavimas………………………………………………… ….24
7. Esė „Kas patrauklu, įdomu, prasminga ikimokyklinio ugdymo grupės mokytojo, 
specialiojo ar socialinio pedagogo veikloje?“…………………………………………25
8. Literatūra………………………………………………………………………… …. 26

Pirma diena ugdymo įstaigoje, grupėje su
trijų – keturių metų vaikais. Diena
prasidėjo nuo manęs supažindinimo su
grupe, pusryčių bei ryto rato. Susipažinau
su autizmo spektro sutrikimą turinčiu Orestu.
Pusryčių metu vaikas atsisakė valgyti,
gestikuliavo, nuolat šaukėsi mamos bei
bandė pasprukti nuo stalo. Nors jis labai
nevalgus, tačiau auklėtojos paskatintas
stengėsi ramiai išsėdėti laiką, per kurį kiti
vaikai valgė.
Aš maniau, kad iš teorinės perspektyvos
turiu žinių apie autizmo spektro sutrikimą
turinčius vaikus, tačiau supratau, jog
praktiškai pritaikomų žinių dar trūksta.
Nustebau sužinojusi, jog stresinėse
situacijose jis plėšia rūbus nuo savęs,
bando nusirengti.
Pasiūliau atsisėsti pusryčiauti priešais jį bei
pasiūliau pavalgyti. Man yra svarbu, kad
vaikas geriau suprastų mane, todėl
auklėtojos pataisyta aš pradėjau naudoti
trumpesnes frazes – vietoje „Orestai,
prašau taip nedaryti“ – tiesiog „STOP“,
vietoj „Orestai, paragauk maisto“ – tiesiog
„VALGYTI“, vietoje „Orestai, apsimauk
batukus“ – tiesiog „BATAI“. Supratau, jog
auklėtojos pastebėjimai dėl trumpesnių bei
aiškesnių žodžių darė didelę įtaką – vaikas
į mane įsiklausė ir paprašyta darė, kas yra
pasakyta. Aš supratau, jog auklėtoja taip
skatina jį integruotis į visuomenę, jog jis
išmoktų ramiai išbūti tam tikras situacijas
ir joms
Kovo 23d.
Antroji diena mažylių grupėje. Man
Aš maniau, jog jiems reikia padėti, todėl
atvykus prieš lauko laiką vaikai rūbinėje
rengėsi. Didžiulė grupė trijų – keturių metų
vaikų, kurie nerangiai dėjosi kombinezonus,
ant priešingų kojų dėjosi batus.
paklausiau ar kam yra reikalinga pagalba,
tačiau auklėtoja pasakė, jog vaikams padeda
tik jiems paprašius, taip skatinant jų
savarankiškumą. Aš pasimokiau, jog
vaikams reikia leisti klysti ir būti
savarankiškiems ir tik jiems paprašius reikia
suteikti pagalbą.
Kovo 24 d.
Trečioji diena grupėje. Po ryto rato, kuriame
kalbėjome apie planetą Žemę ir gamtą,
auklėtojos paskatinta pravedžiau kūrybinę
veiklą. Susėdę prie stalų vaikai pakartojo,
kokių sąlygų reikia gėlėms dygti, taip pat
spėliojo, su kokia gėle bus susijusi šios
dienos veikla. Po kelių spėjimų vienas iš
vaikų pasakė „tulpė“. Su vaikais ant