Produktyvumo matavimas. Produktyvumo vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Pasirinktų šalių palyginimas

Ištrauka

REFERATAS
Produktyvumo matavimas. Produktyvumo vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi
Pasirinktų šalių palyginimas

TURINYS
ĮVADAS 3
PRODUKTYVUMO MATAVIMO TIKSLAI 5
PRODUKTYVUMO MATAVIMO BŪDAI 6
VALSTYBĖS PRODUKTYVUMO MATAVIMAS 6
VALSTYBĖS PRODUKTYVUMO VERTINIMO KLIŪTYS 7
KELETAS PRODUKTYVUMO VERTINIMO MODELIŲ PAVYZDŽIŲ 8
DARBO PRODUKTYVUMAS, REMIANTIS BENDRĄJA PRODUKCIJA 8
DARBO PRODUKTYVUMAS, REMIANTIS PRIDĖTINE VERTE 8
KAPITALO-DARBO DAUGIAFAKTORINIS PRODUKTYVUMO SKAIČIAVIMAS, REMIANTIS
PRIDĖTINE VERTE 9
KLEMS DAUGIAFAKTORINIS PRODUKTYVUMAS 9
ŠALIŲ PRODUKTYVUMO ANALIZĖS 11
LIETUVOS PRODUKTYVUMO ANALIZĖ 11
ŠVEDIJOS PRODUKTYVUMO ANALIZĖ 14
ŠALIŲ PRODUKTYVUMO PALYGINIMAS 16
PRODUKTYVUMO VEIKSNIŲ ANALIZĖ 20
PRODUKTYVUMO SVARBA 22
IŠVADOS 24
NAUDOTA LITERATŪRA 26

ĮVADAS
Svarbus ekonomikos augimo faktorius yra produktyvumas. Formuojant produktyvumo
sąvoką mokslininkai bandė aiškinti jo sampratą įvairiais būdais ir pateikė įvairių skirtingų sąvokų,
tačiau dažniausiai produktyvumas buvo apibūdinamas kaip gautos produkcijos ir panaudotų išteklių
santykis. Ekonomikos terminų ir sąvokų žodyne (1998) yra pateikiamas toks produktyvumo
apibrėžimas, kad tai pagamintas produktas, tenkantis vienam išteklių vienetui. Yra išskiriamos
kelios produktyvumo rūšys kaip: bendrasis produktyvumas, kapitalo produktyvumas ir pridėtinės
vertės produktyvumas.
Bendrasis produktyvumas tai matas, kuris gali įvertinti visus sunaudojamus išteklius
gamyboje t.y. kapitalą, medžiagas, darbo jėgą. Norint palyginti visus šiuos naudojamus išteklius
gamyboje, reikia jų sumą išreikšti bendru vertės matu, kaip pavyzdžiui, pinigais. Iš to seka, kad
bendrasis produktyvumas yra lygus pagamintų vienetų skaičiaus santykiui su gamybos sąnaudomis.
Kita produktyvumo rūšis – kapitalo produktyvumas dar kitaip vadinamas kapitalo grąža. Jis
matuojamas kaip pagamintų produkcijos vienetų skaičiaus santykis su bendrąja rinkos verte,
reikalinga jiems pagaminti.
Taip pat dar viena produktyvumo rūšis – tai pridėtinės vertės produktyvumas. Jis
matuojamas kaip pridėtinės vertės santykis su dirbtų valandų skaičiumi (arba dirbusių asmenų
skaičiumi). Jau žinodami parduotos produkcijos vertę galima apskaičiuoti pridėtinę vertę, kurią
pagamino kiekvienas darbuotojas.
Be to, remiantis Marco Holzero (1998) nuomone, produktyvumas yra ,,< > santykis tarp
išeigos (įvykdytų užduočių, paskirstytų produktų, suteiktų paslaugų) ir indėlio (atlikto darbo,
panaudoto kapitalo, medžiagų, erdvės, energijos, sugaišto laiko ir t.t.)“. Produktyvumo didinimą
ekonomistas suvokia kaip pageidautiną šio santykio kitimą.
Produktyvumas tai efektyvumo kriterijus, kuris apskaičiuojamas lyginant uždirbtus gautus
išteklius su sunaudotais. Tam įvertinti yra keli būdai, tai vienfaktorinis ir dagiafaktorinis. Šie
vertinimo būdai skiriasi tuo, kad pirmasis yra vertinamas naudojant vieną sąnaudų veiksnį (pvz.
skaičiuojant darbo našumą sąnaudos yra dirbtas valandų skaičius), o antrasis – naudojant grupę
sąnaudų veiksnių (pvz. skaičiuojant darbo našumą sąnaudos bus darbas, kapitalas ir kt.)
Darbo tikslas – nustatyti , kokie yra produktyvumo matavimo būdai, kodėl šaliai yra
svarbus produktyvumas, bei palyginti pasirinktų šalių produktyvumo rodiklius.
Darbo uždaviniai:
išsiaiškinti, kodėl reikia matuoti produktyvumo lygį;
suprasti, kokiais būdais galime išmatuoti ne tik įmonės, bet ir valstybės produktyvumą;
įsigilinti į keletą produktyvumo matavimo modelių pavyzdžių;
išanalizuoti Lietuvos produktyvumą;
išanalizuoti Švedijos produktyvumą;
palyginti Lietuvos bei Švedijos produktyvumo lygius;
nustatyti, kokie yra produktyvumo veiksniai;
išanalizuoti produktyvumo lygio svarbą šalies ekonomikai.