Privataus bei viešojo sektorių bendradarbiavimas pagal naująją viešąją vadybą (NVV)

Ištrauka

PRIVATAUS BEI VIEŠOJO SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS PAGAL NAUJĄJĄ VIEŠĄJĄ VADYBĄ (NVV)
Savarankiškas darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. NAUJOSIOS VIEŠOSIOS VADYBOS (NVV) ĮTAKA VIEŠAJAM ADMINISTRAVIMUI 5
1.1. NVV vertybės 6
1.2. NVV privalumai ir trūkumai 8
2. VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIAUS BENDRADARBIAVIMAS (PPP) 10
2.1. PPP formos ir galimybės 11
2.2. PPP privalumai 12
IŠVADOS 14
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 15

ĮVADAS
Žmonių, gyvenančių visuomenėje tam tikri klausimai, gali būti išspręsti tik visų
bendromis pastangomis. Valstybės, kaip politiniai organizuoto socialinio junginio, uždaviniai ir yra
tenkinti bendruosius žmonių – to socialinio junginio narių – reikalus, rūpintis jų bendrais interesais.
Kadangi valstybės uždavinių daugėja, jiems įgyvendinti valstybei tenka organizuoti daugiau naujų
viešųjų tarnybų.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę iškilo labai svarbus reikalas kurti valstybę, kuri
būtų orientuota į demokratinės visuomenės poreikius, nepriklausomai nuo kitų valstybių tvarkytų
visus savo vidaus ir užsienio reikalus. Tam reikalingos gilios viešojo administravimo, kuris aiškina
valstybės ar valdymo turinį, mokslo žinios. Pasaulio, o ir Lietuvos rinkas apėmusi finansų krizė,
didėjanti infliacija, lito devalvavimo grėsmė, finansų analitikų nuspalvinama tamsiomis spalvomis,
turi ir kitą – gerąją pusę. Tokios krizės padidina visuomenės reiklumą valdžiai ir paskatina
valstybėje vykdyti struktūrines reformas – efektyvinti, skaidrinti valdymą, kurti palankesnes sąlygas
verslui, kelti piliečių pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis. Ši galimybė šiuo metu atsiranda ir
Lietuvos valdžiai.
Pakilimo laikotarpiu jokios sistemingos reformos iš esmės nevyksta. Finansinių
išteklių pakanka, tad nėra prasmės keistis. Ištekliai švaistomi, tačiau niekam tai nesukelia didelio
pykčio – visiems gerai. O ir žmonės permainų nenori, nes įsitikinę esamos sistemos pajėgumu
išlaikyti sparčius augimo tempus ir esančią gerovę.
Situacija pasikeičia krizės metais, kai žmonių padėtis pradeda blogėti ar jie pajaučia
grėsmę savo gerovės augimo tempams. Valdžios žingsniai pradedami stebėti pro padidinamąjį
stiklą, žmonės reikalauja permainų, nes jau nebetiki esamos tvarkos, įvedusios ūkį į krizę, pajėgumu
atkurti buvusią gerovę.
Paradoksas, tačiau esant krizei, kuomet vykdyti struktūrines reformas yra mažiausiai
galimybių – juk joms reikalingas papildomas finansavimas, - tokias reformas vykdyti yra
lengviausia, nes permainų programos sulaukia kur kas didesnio visuomenės palaikymo, nes žmonės,
paprasčiausiai nori pokyčių.
Galimybės vykdyti reformas, didinančias įstaigų efektyvumą, visuomenės
pasitenkinimą viešosiomis paslaugomis šiuo metu atsiranda ir Lietuvoje. Turime puikią progą
pasirodyti pasauliui, esanti drąsi, nebijanti permainų ir iš jų gyvenanti šalis. Tik ar suskubsime
tomis galimybėmis pasinaudoti?