PRIVAČIŲ PENSIJŲ FONDŲ ĮTAKA KURIANT GEROVĖS VALSTYBĘ LIETUVOJE

Ištrauka

PRIVAČIŲ PENSIJŲ FONDŲ ĮTAKA KURIANT GEROVĖS VALSTYBĘ LIETUVOJE
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

TURINYS
ĮVADAS.........................................................................................................................................9
1. PRIVAČIŲ FONDŲ VIETA IR REIKŠMĖ KURIANT GEROVĖS VALSTYBĘ...............11
1.1. Gerovės valstybės esmė, kūrimo principai ir modeliai.................................................11
1.2. Privačių fondų vieta gerovės valstybėje........................................................................17
1.3. Privačių pensijų fondų įtakos gerovės valstybės kūrimui vertinimo kriterijai..............19
2. PRIVAČIŲ PENSIJŲ FONDŲ ĮTAKOS KURIANT GEROVĖS VALSTYBĘ TYRIMO 
METODIKA..................................................................................................................................22
2.1. Privačių pensijų fondų vaidmens kuriant gerovės valstybę nustatymas.......................22
2.2. Privačių pensijų fondų įtakos pensininkų pajamoms, modeliavimas............................23
2.3. Netiesioginės pensijų fondų įtakos gerovės valstybei nustatymas................................26
3. PENSIJŲ FONDŲ VAIDMENS GEROVĖS VALSTYBĖS KŪRIME VERTINIMAS 
LIETUVOJE..................................................................................................................................28
3.1. Lietuvos privačių pensijų fondų veiklos analizė...........................................................28
3.2.........................................................................................................................................Tiesioginės privačių pensijų fondų veiklos įtakos būsimųjų pensininkų pajamoms vertinimas.32
3.3........................................................................................................................................Netiesioginės privačių pensijų fondų įtakos, kuriant gerovę Lietuvoje, vertinimas … 43

IŠVADOS
49
LITERATŪROS SĄRAŠAS.........................................................................................................52
PRIEDAI.......................................................................................................................................55

ĮVADAS
Finansinės recesijos, demografinės situacijos prastėjimas, emigracija ir kiti socialiniai bei
ekonominiai reiškiniai įgalina naujai pažvelgti į gerovės valstybės sąvoką, įvertinti ar gerovės
valstybės modelis pasaulyje ir Lietuvoje suprantamas vienodai, ar Lietuva sugebės rasti savo
vietą ES šalių tarpe ir galės užtikrinti gerovės valstybei būdingus bruožus.
Vienas iš gerovės valstybės bruožų yra finansinė gerovė. Ši gerovė labai svarbi pensiniu
aspektu, t.y. pakankamo gyvenimo lygio palaikymas pasibaigus darbiniam amžiui. Lietuvoje
2003 m. buvo pradėta įgyvendinti privačių pensijų sistemos reforma, kuria buvo įteisinta naujoji
kaupimu grįsta pensijų sistema. Iki tol vieninteliu pensinio aprūpinimo šaltiniu buvo pensija iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo, t.y. einamaisiais mokėjimais grįsta pensijų sistema.
Tačiau šios sistemos pagalba nebuvo galima užtikrinti pakankamą pajamų lygį pensinio amžiaus
asmenims ir prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo Lietuvoje. Mokslininkai ir specialistai
akcentuoja, kad perėjimas prie kaupimu grįstos pensijų sistemos buvo būtinas siekiant išspręsti
šią problemą. Kaip teigia mokslinių tyrimų rezultatai, pensininkų gyvenimo kokybė yra
neatsiejama nuo šalies kapitalo rinkos bei visos ekonomikos išvystymo, socialinės apsaugos
būklės, politinės bei psichologinės nuostatos visuomenėje. Visos šios sistemos sprendžia vieną
problemą: paskirsto nacionalines pajamas tarp dirbančių gyventojų ir pensininkų, siekiant
aukštesnio gerovės lygio šalyje.
Gerovės valstybė yra palyginti naujas reiškinys, atsiradęs tik XX a. Po antrojo pasaulinio
karo susidomėjimas gerovės valstybe ypač išaugo. Užsienio mokslininkai (V.George, G. Bonoli,
J.A. Herce, S. Sosvilla- Rivero, G. Hampden- Thomson, G. Esping- Andersen ) plačiai nagrinėja
gerovės valstybės kūrimo procesą. Jie gana įvairiai apibrėžia gerovės valstybės sąvoką, šios
idėjos realizavimo galimybes, vertina jos reikšmę valstybėje. Tačiau dėl gerovės valstybės
sąvokos platumo ir darbo apimties ribotumo, sunku išsamiai atskleisti visus su gerovės valstybe
susijusius aspektus, todėl pasirinkta tirti privačių pensijų fondų įtaką kuriant gerovės valstybę
socialinių uždavinių įgyvendinimo kontekste.
Remiantis anksčiau atliktais moksliniais tyrimais suformuluojama ši mokslinė problema
– pasigendama tyrimų kaip sistemiškai vertinti privačių pensijų fondų (PPF) įtaką kuriant
gerovę pensinio amžiaus asmenims. Šios problemos sprendimas padėtų gyventojams apsispręsti
dėl dalyvavimo privačiame pensijų draudime, dėl pensijų fondų ir jų siūlomų pensijų kaupimo
alternatyvų pasirinkimo.
Darbo tikslas – įvertinti privačių pensijų fondų įtaką gerovės valstybės kūrime.
Darbo objektas – privatūs pensijų fondai.
Darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai :

✓identifikuoti ir įvertinti gerovės valstybės kūrimo principus ir modelius;
✓apibrėžti privačių pensijų fondų vietą kuriant gerovės valstybę;
✓identifikuoti privačių pensijų įtakos kuriant gerovės valstybę vertinimo kriterijus;
✓parengti privačių pensijų fondų vertinimo metodiką, siekiant nustatyti jų įtaką
gerovės valstybės kūrimui;
✓įvertinti Lietuvos privačių pensijų fondų vaidmenį gerovės valstybės kūrime per
socialinės apsaugos uždavinių įgyvendinimo rezultatus.
Tyrimo metodai:
✓ tiriant teorinius privačių pensijų fondų įtakos gerovės valstybei naudoti
bendramoksliniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei teisinių ES dokumentų analizė ir
sintezė, loginė analizė bei sintezė.
✓ analizuojant ir vertinant privačių pensijų fondų įtaką gerovės valstybei Lietuvoje –
statistiniai...