Privačios saugos tarnybos ir jų vaidmuo teisėtvarkos užtikrinime

Ištrauka

ĮVADAS
Teisėtvarka – tai visuomeninių santykių padėtis, kuriai esant užtikrinama teisė bei
įstatymų vykdymas. Teisėtvarka – visuomeninės santvarkos dalis. Nors siauresne prasme
teisėtvarką reikėtų suprasti kaip veiklą, kurios metu yra užtikrinamos teisės normų
reikalavimų laikymasis. Institucijos, kurios atlieka teisėtvarkos funkcijas yra: policija,
saugos tarnybos ir kitos struktūros, kurioms pavesta užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.
Platesne prasme teisėtvarkininkais laikomi ir kiti šios veiklos pareigūnai ar asmenys taip
pat ir kitos teisėsaugos institucijos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda ne tik prie
teisingumo vykdymo, bet ir prie praktinio teisėtvarkos įgyvendinimo. Be abejo, be
teisinių institucijų, be teisinio reglamentavimo – teisinė bet kurios srities kontrolė
užtikrinta negali būti.
Pastaraisiais metais Lietuvoje be gausybės ekonominių, politinių ir kultūrinių
pokyčių, įvyko pastebimų pokyčių ir viešojo gyvenimo bei socialinės veiklos srityse.
Įvairiausios naujos ūkinės veiklos formos, oficialūs leidimai užsiimti verslu ar kita
komercine veikla, valstybinių institucijų akivaizdus nepasiruošimas užtikrinti ne tik
įvairių veiklos struktūrų funkcionavimą bet ir kontrolę bei teisinę apsaugą, sudarė sąlygas
gyventojų nesaugios aplinkos užtikrinimo politikos susiformavimui. Šalia valstybinės
viešosios bendruomenės teisėtvarkos užtikrinimo iniciatyvos ėmė kurtis ir privatus
teisėtvarkos palaikymo modelis, kuriame įsivyravo įvairaus tipo privačios saugos
struktūros. Pagal demokratinėje visuomenėje atsiradusio tokio reiškinio principą, į
teisėtvarkos palaikymą gali būti įtraukiami ir privatūs ištekliai. Taigi, taip susiformuoja
pagrindinė problema – privačių saugos tarnybų ar struktūrų vaidmuo ir vieta teisėtvarkos
užtikrinimo procese.
Kalbėdami apie privačių detektyvų veiklos sektoriaus susiformavimą,
neišvengiamai pirmiausiai turime kalbėti apie privačios saugos rinką, kurios
susiformavimą lėmė įvairios politinės, ekonominės, socialinės bei kitos sąlygos.
Lietuvoje, kaip ir kitose postkomunistinėse šalyse, privati saugos rinka formavosi
žymiai lėčiau. Nebuvo sąlygų teisės aktų, užtikrinančių laisvos rinkos santykių, pagrįstu
lygybe ir savarankiškumu, formavimąsį, tinkamos plėtotės.