PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ EMOCINĖS KOMPETENCIJOS SKATINIMAS MUZIKINE VEIKLA

Ištrauka

PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ EMOCINĖS KOMPETENCIJOS SKATINIMAS MUZIKINE VEIKLA
MAGISTRO DARBAS

TURINYS
ĮVADAS 4
Sąvokų žodynėlis 6
1. MUZIKINIO UGDYMO YPATUMAI PRIEŠMOKYKLINIAME AMŽIUJE 7
1.1. Muzikinio ugdymo samprata 7
1.2. Priešmokyklinio amžiaus vaikų muzikinis ugdymas 8
1.3. Muzikos poveikio ypatumai priešmokykliniame amžiuje fiziologiniu ir psichologiniu
aspektu 9
1.4. Mokytojo vaidmuo muzikinėje veikloje 11
2. EMOCINĖS KOMPETENCIJOS SKATINIMO MUZIKINE VEIKLA TEORINĖ 
ANALIZĖ 13
2.1. Emocinės kompetencijos sampratos paieškos 13
2.2. Socialinės, meninės ir emocinės kompetencijų sąsajos 17
2.3. Priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinę raišką skatinantys veiksniai muzikos
užsiėmimuose 20
3. PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ EMOCINĖS KOMPETENCIJOS 
SKATINIMO MUZIKINE VEIKLA TYRIMO REZULTATAI 24
3.2. Priešmokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo svarba interviu pagrindu 31
3.3. Emocinės kompetencijos skatinimo muzikinių veiklų kontekste ugdymo 
projektas 36
3.4. Priešmokyklinio amžiaus vaikų emocinės kompetencijos stebėjimo analizė 43
DISKUSIJA 51
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 53
LITERATŪROS SĄRAŠAS 55
SUMMARY 58
PRIEDAI 60

ĮVADAS
Temos aktualumas. XX a. pabaigoje buvo vis labiau gilinamasi į žmogaus emocijas,
kaip svarbų vaidmenį, siekiant prisitaikyti prie mus supančios aplinkos. D. Goleman (2001),
patikslino emocinės inteligencijos sąvoką, atskirdamas emocinės inteligencijos ir emocinės
kompetencijos sampratas. Pasak V. Legkausko (2008), pastaruoju metu vis dažniau
tyrinėjama emocinio intelekto dalis – emocinė kompetencija. Emocinę kompetenciją galima
apibrėžti kaip žmogaus gebėjimą panaudoti emocines žinias ir įgūdžius bendravimo tikslams
pasiekti. Emocinę kompetenciją galima skaidyti į emocinius įgūdžius bei emocines žinias
(Legkauskas, 2008). Emocijos ir emociniai gebėjimai pradeda vystytis kartu su žmogaus
gimimu, geri emociniai gebėjimai svarbūs tampa jau ir vaikystėje (Izard, 2007). R.
Lekavičienė, Z. Vasiliauskaitė ir kt. (2007) teigia, kad emocijos – vidiniai asmenybės
išgyvenimai, kylantys įvertinus konkrečių įvykių galimus arba realius poveikius. Šie poveikiai
gali būti vidiniai ir išoriniai. Žmogus yra labai emocingas, jis patiria ir išgyvena įvairias
emocijas – džiaugsmą, liūdesį, susidomėjimą, susijaudinimą ir t.t. „Emocijos yra tam tikru
momentu kylantys išgyvenimai, kurie parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo
poreikių patenkinimu tuo metu“ (Psichologija studentui, 2005, p.81).
Užsienio literatūroje vis dažniau tyrinėjama emocinių gebėjimų raida, emocinių
gebėjimų reikšmė, emocinė kompetencija (Izard, 2007; Wilson, 2006; Lindsey ir Colwell
2003; Ciarrochi, Scott, 2006; Braza ir kt., 2007; Goleman, 2001; Cherniss, 2001). Lietuvoje
emocinė kompetencija analizuojama (Giedrienės, 2015; Legkausko, 2012; Malinauskaitės,
2011; Monkevičienės, 2003) darbuose.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2015) nurodomi vaikų ugdymosi
pasiekimai, kurie įgyjami ugdymosi procese (gebėjimai, žinios ir supratimas). Bendrojoje
priešmokyklinio ugdymo(si) programoje (2013) ir Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje
programoje (2014) nurodomas tikslas pasiekti optimalią fizinės, emocinės, socialinės ir
pažinimo brandą, ugdyti aktyvų, smalsų, pasitikintį savimi, motyvuotą pažinti ir mokytis
vaiką. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose (2003) ugdymo tikslas
įvardinamas kaip vaiko asmenybės skleidimąsis, aktyvus, savimi ir savo gebėjimais pasitikintis
vaikas. C. Mina (2007) pabrėžia, kad kiekviena protingai ir nuosekliai atliekama veikla
tobulina ir atskleidžia mūsų gabumus bei leidžia mums jais džiaugtis, padaro mus gyvybingus
ir produktyvius, padeda išlaikyti psichinę pusiausvyrą. J. Murphy (2011) nuomone, žmogaus
aktyvumas visada yra nuspalvintas pačių įvairiausių emocijų. Z. Rinkevičius, R. Rinkevičienė
(2006), išskiria svarbiausią muzikos bruožą – emocinį paveikumą.
D. Trister, L. Colker ir C. Heroman (2008) teigimu, priešmokyklinio amžiaus vaikų
socialinė ir emocinė raida apima vaiko tapsmą kompetentinga ir savimi pasitikinčia
asmenybe. Autoriai teigia, kad socialinė ir emocinė kompetencija būtina vaiko gerovei ir
tolesnei sėkmei mokykloje ir gyvenime. Kadangi vaikų darželis yra pirmoji formali aplinka,
kurioje įgyjama socialinių ir emocinių kompetencijų, mokytojų dėmesio centre turėtų atsirasti
socialinė ir emocinė raida. Formuoti ir puoselėti vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius
lengviausia, kai vaikai dar maži. C. E. Izard ir kt. (2008) atliko tyrimą, taikant emocinės
kompetencijos mokymo programą darželyje. Tyrimo rezultatai patvirtino, jog geras...