PREKĖS ILGALAIKIŠKUMO (ILGO TARNAVIMO VARTOTOJUI) SAVYBIŲ ĮTAKA VARTOTOJŲ POŽIŪRIUI IR KETINIMUI ĮSIGYTI IŠMANIUOSIUS TELEFONUS

Ištrauka

Baigiamasis bakalauro darbas
PREKĖS ILGALAIKIŠKUMO (ILGO TARNAVIMO VARTOTOJUI) SAVYBIŲ ĮTAKA
VARTOTOJŲ POŽIŪRIUI IR KETINIMUI ĮSIGYTI IŠMANIUOSIUS TELEFONUS

TURINYS
ĮVADAS 4
1. SUPLANUOTO PREKIŲ SENĖJIMO KONCEPCIJA BEI SUVOKIAMO 
PREKĖS ILGALAIKIŠKUMO TEORINIS PAGRINDIMAS 8
1.1. Suplanuoto prekių senėjimo koncepcija ir jos rūšys, prekės ilgalaikiškumo samprata 8
1.1.1. Suplanuoto prekių senėjimo koncepcija, jos rūšys 8
1.1.2. Prekės ilgalaikiškumas 12
1.2. Vartotojo patirtis ir jam būdinga elgsena 14
1.2.1. Vartotojo patirties koncepcija 14
1.2.2. Vartotojams būdinga elgsena keičiant prekes 16
1.3. Vartotojiškumo kultūra ir produkto gyvavimo trukmė/ciklas 21
1.3.1. Vartotojiškumas, kurį skatina prekių senėjimas, ir produkto gyvavimo trukmė 21
1.3.2. Vartotojų ketinimas įsigyti produktą 22
1.4. Išmaniųjų telefonų savybės, kurios apsprendžia prekės naudojimo trukmę 23
2. PREKĖS SUVOKIAMO ILGALAIKIŠKUMO SAVYBIŲ ĮTAKOS POŽIŪRIUI IR 
KETINIMUI PIRKTI TYRIMO METODIKA 25
2.1. Tyrimo metodikos elementai 25
2.2. Duomenų rinkimo metodai ir procedūros, instrumentas 29
2.3. Tyrimo imties dydis 33
3. PREKĖS SUVOKIAMO ILGALAIKIŠKUMO SAVYBIŲ ĮTAKOS POŽIŪRIUI IR 
KETINIMUI PIRKTI TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ IR TYRIMO
REZULTATŲ APŽVALGA 35
3.1. Tyrimo dalyvių socialinių – demografinių rodiklių vertinimas 35
3.2. Tyrimo matavimo skalių patikimumo vertinimas 38
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 48
LITERATŪROS SĄRAŠAS 51

ĮVADAS
Elektronika ir jos įrangos atliekos (angl. WEEE) (Perkins, 2014) šiuo metu yra
sparčiausiai augantis kietųjų atliekų srautas pasaulyje dėl sparčiai didėjančios paklausos ir
trumpėjančių gaminių ciklų (Heacock, 2016; Hossain, 2015; Li, 2015; Zhang, 2012). 2019 m.
pasaulyje susidarė beveik 53,6 mln. tonų elektronikos atliekų, t. y. 21 proc. daugiau nei prieš 5
metus (Balde, 2022). Remiantis „Global Transboundary E-waste Flows Monitor – 2022“ kol
pasaulis nesiims atitinkamų veiksmų, elektronikos atliekos iki 2030 metų pasieks 74,7 mln. tonų,
o iki 2050 metų 110 mln. tonų. Prie šių skaičių augimo prisideda ir pramonės revoliucijos metu
atsiradęs, šiuo metu vis labiau populiarėjantis vartotojiškumo judėjimas. Gerėjant žmonių
gyvenimo kokybei ir augant perkamajai galiai, dažnai pasirenkama turimus daiktus,
elektroninius prietaisus ar drabužius, avalynę bei kitus produktus keisti greičiau nei tai iš tikrųjų
būtina. Vartotojiškumo kultūra veikia per skirtingus aspektus ir veiksnius, kurie skatina žmones
nuolat pirkti naujas prekes, keisti esamas arba siekti įsigyti aukštesnės kokybės ar inovatyvius
produktus. Vartotojiškumas stipriai paveikė mūsų gyvenimo būdą, pakeisdamas vartotojų
poreikius ir troškimus, nuolat skatindamas vartojimą, taigi tuo pačiu ir gamybą (Yani-de-Soriano
ir Slater, 2009). Vartotojiškumas apima idėją, kuri visuomenei formuoja nuomonę, jog norėdami
būti laimingesni ir sėkmingesni, žmonės turi turėti daugiau ir geresnių išteklių.
Kita vertus, vartotojiškumo kultūrą skatina ir suplanuotas senėjimas (angl. planned
obsolescence), kuris reiškia sąmoningą produktų kūrimą, siekiant dirbtinai apriboti jų naudojimo
trukmę – faktinį arba tariamą funkcionalumą – skatinant arba reikalaujant, kad vartotojai
pakeistų produktus kuo anksčiau (Sherif ir Rice, 1986). Tyrimų objektu suplanuotas prekių
senėjimas tapo XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Ir nors Lietuvoje šis reiškinys yra pakankamai
naujas, jis aktyviai tyrinėjamas užsienio mokslininkų. Vienas iš suplanuoto senėjimo taikymo
pavyzdžių galėtų būti išmanieji telefonai. Išmaniuosius telefonus tenka keisti kas porą metų, nes
baterijos tarnavimo laikas prastėja, o programinės įrangos atnaujinimai keičiasi. Šių telefonų
dažnai atsisakoma vos po poros metų naudojimo. Vis dėlto, tokiu atveju išmaniųjų telefonų
gamintojai vartotojams siūlo sprendimą – kas metus yra išleidžiami visiškai nauji telefonų
modeliai, kurie reklamuojami kaip „visų laikų geriausi“. Tokią strategiją dar 1924 metais
pirmieji pradėjo taikyti didžiausi pasaulyje elektros lempučių gamintojai („Philips“, „General Electric“, „Osram“ ir „Compagnie des Lampes“), siekdami padidinti savo gaminių apyvartą, o tuo pačiu ir
pelningumą. Jie susitarė dirbtinai apriboti savo gaminių naudojimo trukmę. Nuo 1924 m. rinkoje
galiojęs 2 500 degimo valandų standartas, 1940 metais buvo sumažintas iki tūkstančio valandų,
t....