Pradinės mokyklos švietimo pagalbos specialistų komandinio darbo organizavimas, tenkinant vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius

Ištrauka

TURINYS
SANTRAUKA
SUMMARY
LENTELIŲ SĄRAŠAS
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
ĮVADAS
I. ŠVIETIMO PAGALBOS SPECIALISTŲ KOMANDINIO DARBO ORGANIZAVIMO
PRADINĖJE MOKYKLOJE, TENKINANT VAIKŲ SPECIALIUOSIUS UGDYMOSI
POREIKIUS, TEORINIAI ASPEKTAI
1.1. Švietimo pagalbos mokykloje pagrindiniai aspektai
1.1.1. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymo turinys valstybės dokumentuose
1.1.2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų bruožai ir švietimo pagalba
pradinėje mokykloje
1.2. Komandinio darbo organizavimas teoriniu aspektu
1.2.1. Komanda pradinėje mokykloje ir jos darbo sėkmę lemiantys veiksniai
1.2.2. Švietimo pagalbos specialistų komandinio darbo organizavimas tenkinant vaikų
specialiuosius ugdymosi poreikius pradinėje mokykloje
II. KOMANDINIO DARBO ORGANIZAVIMO TENKINANT VAIKŲ SPECIALIUOSIUS
UGDYMOSI POREIKIUS EMPIRINIS TYRIMAS
3.1. Tyrimo metodika
3.2. Tyrimo rezultatai
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
LITERATŪRA
PRIEDAI

ĮVADAS
Temos aktualumas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1990 metų kovo 11 dieną,
buvo imtasi sisteminės, visas švietimo sritis aprėpiančios pertvarkos. Esminiai pokyčiai buvo
neišvengiami ir specialiojo ugdymo srityje. 1991 metais patvirtinus pirmąjį atkurtos
nepriklausomos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (1991), buvo įtvirtinta kiekvieno
specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio asmens teisė ugdytis pasirenkant arčiausiai namų esančią
ugdymo įstaigą.
Samsonienė ir Gasiūnaitė (2016) rašė, kad nėra tiksliai ištirta, kiek specialiųjų ugdymosi
poreikių turinčių vaikų yra Lietuvoje. Autorių teigimu, Lietuvoje tokių vaikų yra apie 90 000
tūkstančių (Samsonienė, Gasiūnaitė, 2016, p. 373).
Ališauskienė (2020) akcentavo, kad remiantis Lietuvos Respublikos statistikos
departamento duomenimis, 2018-2019 m. m. bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 35 711
mokinių, turinčių SUP (į šį skaičių nepateko mokiniai, besimokantys specialųjį ugdymą
teikiančiose mokyklose, kuriose ugdomi mokiniai, turintys labai didelių ir/arba didelių SUP,
susijusių su įvairiomis negaliomis. Remiantis šiais skaičiais, galima teigti, kad vaikai su specialiais
ugdymosi poreikiais yra ženkli visuomenės socialinė grupė ir jiems turi būti skiriamas ir
visuomenės, ir švietimo sistemos dėmesys.
Švietimo būklės apžvalgoje (2019) nurodyta, jog ,,Specialiųjų poreikių turinčių mokinių
dalis švietimo įstaigoje rodo ne tik įtraukiojo ugdymo mastus, bet ir švietimo prieinamumo bei
paramos užtikrinimo specialiųjų poreikių ugdymosi poreikius turintiems asmenims lygį, SUP
turinčių vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose daugėja< >“
(Švietimo būklės apžvalga 2019, p. 21).
Tuo tikslu Lietuvos valstybėje yra priimta nemažai teisės aktų, reglamentuojančių šią
socialinės politikos sritį. Tai LR specialiojo ugdymo įstatymas, 1998-12-15 Nr. VIII-969; LR
švietimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281. Taip pat kiti teisiniai dokumentai
Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašas (2011);
Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas (2011); Mokyklos vaiko gerovės
komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašas (2011); Mokinių, turinčių
specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į
lygius tvarka (2013).
UNESCO (2016) paskelbtuose švietimo uždaviniuose, kuriuos numatyta įgyvendinti iki 2030
metų, dėmesys skiriamas ir lygių galimybių užtikrinimui bei inkliuzijai. UNESCO (2016)
pagrindinė vizija kokybiškas švietimas visiems.
Mokslininkai taip pat akcentuoja įtraukiojo švietimo svarbą. Anot Ruškaus (2019), šiandien
svarbu atsigręžti į nediskriminavimą, įvairovę, lygybę ir žmogaus teises. Jungtinių Tautų
Neįgaliųjų teisių konvencija (2006), 2010–2020 metų Europos strategija dėl neįgalumo (2010),
Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai iki 2020 metų
skatina visose šalyse plėtoti įtraukiojo švietimo politiką.
„Įtraukusis ugdymas – atsivėrusi erdvė, orientuojanti tiek šeimas, tiek bendrojo ugdymo
mokyklas veikti bendrai, darniai ir kūrybingai, nes mūsų visuomenė jau yra pasiekusi raidos
tarpsnį, kai švietimo prieinamumas kiekvienam asmeniui tapo realybė“ (Grincevičienė, Szerlag,
Dziubacka, Targamadzė, 2015, p. 74).
2014 metais Mitchell (2020) pristatė strategijas mokytojams, grįstas įrodymais, vykdant
įtraukųjį ugdymą, kuriomis pedagogai gali greitai ir nesunkiai pasinaudoti dirbant su SUP
mokiniais. Norint efektyviai įgyventi numatytas strategijas, kokybiškai vykdyti švietimo pagalbos
specialistų darbą, koordinuoti bendras veiklas,...